SKULPTŪRŲ PARKAS. KOKIA JO ATEITIS?

Klaipėdos miesto gyventojai, nevyriausybinės organizacijos atstovai kreipėsi į  miesto valdžią,  prašydami keisti Skulptūrų parko sutvarkymo sąlygas.

2019 m. liepos  22 d.  jungtinis Klaipėdos miesto  Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetų posėdis svarstė klaipėdiečių prašymą.

Po svarstymo jungtinių komitetų atsakymas – nekeisime, nes nebuvo pateikti argumentai kodėl tai reikėtų padaryti.

Prieš posėdį, susirinkusius politikus informavo, kad nors buvo išleisti nemaži pinigai  Sapiegų parko sutvarkymo projektui, bet vilniečiai sustabdė 200 medžių kirtimą. Vienas iš argumentų, kad suteikus parkui barokinį stilių, bus  brangus jo išlaikymas.

Kodėl  nebuvo pateikta informacija, kiek šiandien miestui kainuoja Skulptūrų parko išlaikymas ir kiek kainuos po sutvarkymo?  Numatomi darbai: praretinti želdinius parko teritorijoje, kurioje  inventorizuota apie 2 tūkstančiai  medžių, iš kurių numatyta šalinti 536,  planuojama įrengti takus, pakloti  vandentiekio tinklus, elektros kabelius, atsodinti  liepų alėją prie centrinio tako, įrengti gėlynus, užsėti veją.  Negi Klaipėdos valdžiai visai nerūpi pinigai?  Matomai   norima pasiųsti miestiečiams žinią, kad biudžeto pinigus leisime „lengva ranka“. Todėl prašome atsakyti, kiek šiandien  per metus kainuoja Skulptūrų parko išlaikymas  ir kiek kainuotų per metus miestui, jei būtų atlikti Skulptūrų parko atnaujinimo darbai?

Pateiktame parko ( senųjų miesto kapinių) sutvarkymo projekte perskaitėme, jog numatoma kapinių teritorijoje tvarkymo darbus atlikti keliais etapais.  Lygiagrečiai su tvarkymo darbais numatyta vykdyti archeologinius tyrimus. Archeologiniai tyrimai numatyti visoje parko teritorijoje, kur bus žemės judinimo darbai ( takai, inžinerinių tinklų – elektros kabelių ir vandentiekio vamzdynų – trasos). Tyrimų tikslas  – surinkti ir perlaidoti iškasose rastus palaikus ar palaikų fragmentus tuose pačiose kapinėse.  Tiesa,  rašoma ir apie Senųjų kapinių saugotinas ir vertingas savybes bei naujus simbolius.  Kokius? Tai  ant įvairių  tautybių karių kapų  pastatyti atminimo kryžiai  ir  sutvarkytos  mecenato Wienerio  bei   pirklių, verslininkų Gerlachų šeimos kapavietės.  Taip pat yra numatyta atlikti kitus darbus, kurie primintų, kad čia buvo kapinės.

Pirmiausia apie didžiausią mecenatą Wienerį.  Žymiausias tų laikų istorikas  Johanas Zembrickis  knygoje  „Klaipėda XIX amžiuje“ II tome  98 psl. rašo, kad  „Wieneris buvo laikomas kietaširdžiu, šykščiu piniguočiumi ir todėl 1848 m. Šaulių gildijos karališkojo šaudymo metu turėjo iškęsti skaudų įžeidimą. Nebūdamas nariu, jis atėjo į šaulių aikštę pasižiūrėti šventės.“ J. Zembrickis tęsė savo pasakojimą, jog  „Vienas iš šaulių garsiai pasakė, kad jis nėra sumokėjęs nario mokesčio ir jei jam sunku, tai gali ir dalimis mokėti.“  J. Zembrickio knygoje dar parašyta, jog jis buvo keistuolis, pav. sinagogai testamentu užrašė 500 talerių, bet su sąlyga, kad žydų bendruomenė nevers jo laidoti savo kapinėse. Jis  susilaukė iš savo amžininkų nemažai apkalbų. Laikraštyje „Memeler Dampfboote“  pasirodė net protestas dėl tuometinių plepalų apie Wienerį.  Istorikas Joh. Zembrickis apie Wienerį rašė dar ir taip, jog  tai keistuolis, bet turėjo būti neblogas žmogus, jei iš 313 789 talerių palikimo,  dalį  pinigų testamentu užrašė  savo broliams  bei privatiems asmenims, o  134 794 talerius paskyrė miestui, labdarai. Taip pat Klaipėdos miesto istorikas  aiškinosi , kas šalia jo palaidotas. Ar tas, kas platino apkalbas apie Wienerį? Ne, iš tikrųjų šalia Wienerio palaidotas  justicijos tarėjas Wolffgramas, vienas iš garbingiausių  miestiečių, kuris taip pat aukojo nemažas sumas  miestui.

Joh. Zembrickis  išvardino pavardes tų, kurie  daugiausia gero padarė miestui. Tai „ keturi vyrai nusipelnė amžinos pagarbos ir atminimo: K. Veitas, Wolffgramas, Wieneris ir Heningas.“  Tai didieji mecenatai. Tarp jų Gerlacho pavardės nėra.  Kodėl dabar nutarė turtingam ir gražių namų savininkui atkurti palaidojimo vietą? Pažiūrėkime į Liepų gatvę, kiek gražių namų, kurių savininkai  palaidoti Senosiose kapinėse.  Kodėl jiems neatstatome laidojimo vietų?  Labai keistas pasirinkimas.

Klaipėdietis istorikas  J. Zembrickis teigia, kad XIX a. Klaipėda turėjo keletą  iškilių mecenatų, o du iš jų yra palaidoti šalia, tai Wieneris ir Wolffgramas. Projekte tvarkoma tik Wienerio laidojimo vieta, numatoma  įrengti betono trinkelių apėjimo takas apie  antkapį bei papildomas kapavietės apšvietimas.  Tikėtina, kad tos apėjimo trinkelės atsiguls ant klaipėdiečio Wolffgramo kaulų. Štai ką apie klaipėdietį, kurio laidojimo vieta nebus įamžinta,  rašo J. Zembrickis. Istorikas,  vadovaudamasis istoriniais šaltiniais, teigia,  kad 1825 m.  garbingi klaipėdiečiai nusprendė įsteigti prieglaudą apleistiems elgetų ir nusikaltėlių vaikams. Didžiausias jos rėmėjas buvo justicijos komisaras Wolffgramas. Kiekviena proga jis duodavo nemažas sumas. Pagaliau jis užrašė testamentu šiai prieglaudai 3000 talerių.  Puslapio apačioje, pateikiama papildoma informacija. „Carlas Liudwigas Wolffgramas nuo 1802 m. – justicijos komisaras Klaipėdoje , 1843 m. tapo justicijos tarėju, nuo 1849m. – miesto garbės piliečiu. Mirė 1854 m. sausio 23 d.. Visuomenei naudingų aukų davimas buvo pagrindinis jo charakterio bruožas. Jo vardą aptiksi visur, kur tik buvo reikalinga pagalba ( 1816 m. jis davė 113 talerių vargonų remontui…)“

Kiek žmonių, tiek ir nuomonių apie tai, kaip pasielgti su Senosiomis kapinėmis.  Nemanau, kad reikėtų  „išradinėti dviratį“ arba  „verkti krokodilo ašaromis“ nuo sovietmečio iki dabar, jog mindžiojame kapus. Vietoj to geriau paskaitykite Klaipėdos istoriją, kaip elgėsi senieji klaipėdiečiai su savo senosiomis kapinėmis. Klaipėdos miesto kapinės iki 1820 metų buvo ten, kur šiandien Luizės Jaunimo centras ( Puodžių 1).  Tuometiniai klaipėdiečiai  jas užstatė.  Vienas iš statinių  -  mergaičių Luizės gimnazija. “Statyba buvo pradėta senųjų kapinių, arba Naujojo Parko, teritorijoje 1889 m. pavasarį. Atidarymas įvyko 1891 m. balandžio 9-10 d. su iškilminga eisena“ rašo istorikas J. Zembrickis knygoje „Klaipėda XIX amžiuje“.

Kas nutikdavo su kaulais tų, kurie ten buvo palaidoti? J. Zembrickio knygoje  apie tai nerašoma, tačiau senosiose kapinėse arba Naujojo parko teritorijoje yra pastatyta Babtistų bažnyčia ir tos bažnyčios pastorius Albertas Latužis  sakė, jog rado nemažai bažnyčios teritorijoje kaulų.

Šių dienų istoriko Vacio Vaivados paklausiau.  Kodėl XXI a.  istorikai nedeklaruoja istorijos perėmimo, tai yra nesivadovauja senųjų kapinių, kurios buvo prie Luizės jaunimo centro panaudojimo tradicijomis?  Istorikas atsakė, kad tuomet buvo poreikis miestui augti, todėl užstatymas  pateisinamas.

Klaipėdiečiai mano, jog šiandien miestas  taip pat turi poreikį – išsaugoti pagrindinius miesto  plaučius – oro grynintojus, medžius. Jei jokių paminklų klaipėdiečiai nepaliko kapinėse, kurios veikė iki 1820 metų,  tai  neturime atstatinėti  kapaviečių ir iki 1960 metų  laidojimo  teritorijoje.

Gerbkime istoriją ir mokykimės iš senųjų klaipėdiečių, t.y.  atiduokime buvusių kapinių teritoriją vykdyti svarbiausiai, labiausiai reikalingai   funkcijai – oro valymui, nes Klaipėda tapo taršiausiu miestu.  Apsiraminkime, nebūkime barbarais,  nes įvairios elektros, vandens tranšėjos  negali būti vinguriuojančios, todėl medžiai bus kertami, kad iškastų lygias elektros ir vandens  trasas, naujus takus, o ne dėl to, kad atsiskleistų erdvės. Akivaizdu, kad visa tai  pablogins  miestiečių atgaivos oazės būklę – Skulptūrų parką.

Klimato kaita bei  tarša tapo  viena svarbiausių problemų ne tik pasaulyje, bet ir Klaipėdoje, todėl  būtina ją nedelsiant spręsti. Prašome keisti projektavimo užduotis,  maksimaliai išsaugant medžius, atsisakyti   tranšėjų rausimo,  atmintinų vietų, kapaviečių įamžinimo.

Neįmanoma nepastebėti, kad Skulptūrų parko atnaujinimas tėra tik užslėptas Klaipėdos garbės piliečio  A. Žalio atliktų darbų  suniekinimas. Atseit, sunaikino kapines, o mes  porą kapų atstatysime, grąžinsime kapinių takų struktūrą ir t.t.  A. Žalys priėmė istoriškai teisingą, klaipėdietišką sprendimą  – kapų teritorija privalo atlikti   miestui reikalingiausią funkciją   - tapti pagrindiniais miesto plaučiais.  Tiek senųjų klaipėdiečių atminčiai, tiek A. Žalio  atliktų darbų įamžinimui,   palikime medžius, nepjaukime jų, neatkurkime kapinių kvartalinių takų tinklo, klasicistinio stiliaus centrinio tako struktūros, kapinių vartų.

Klaipėdietis Virginijus Partaukas paprašė, kad būtinai pažymėčiau, jog klaipėdiečiai nebuvo sentimentalūs amžinai išėjusiems. Kai ėmė stigti vietų laidojimui,  buvo priimtas sprendimas  užpilti senąją kapinių dalį  apie metro žemės sluoksniu ir laidoti ant viršaus. Todėl visi, kurie prisimena senąsias kapines, tai atsimena, kad takai buvo žemiau, o  laiptukais galima buvo pakilti į kapavietes.

Neaukokime medžių vardan naujų  kryžių ir kitokių simbolių pastatymo. Prisiminkime, kad medžiai  klaipėdiečiams atlieka įvairias svarbias  funkcijas, tai oro valytuvai, jie sukuria teigiamas emocijas, leidžia jaustis laimingais ir saugo nuo daugelio ligų.

Senieji klaipėdiečiai savo darbais aiškiai pasakė,  kad jei  yra problemos, tai  jas reikia spręsti taip, kad miestiečiams būtų nauda, o ne didžiuotis, jog esame kapinių – parkų atstatymo specialistai.