Klaipėdiečiai, kurie ateidavo kiekvieno mėnesio 17 dieną į Atgimimo aikštę dėl Garliavos įvykių, kovo 3 d. išlydėjo į amžinąją poilsio vietą bendražygį Edvardą Šalkauską.
Kai susirinkdavome į aikštę, E. Šalkauskas pirmiausiai paklausdavo, ar viskas gerai. Jo rūpestis mus vienijo ir darė geresniais. Skaudu, kad nebėra tarp mūsų, atėjusių į aikštę, Žmogaus, kuriam buvome brangūs ir nestovės šalia su klausimu: „Ar dar gyva Deimantė?“ .
E.. Šalkauskas, visuomenininkas nuo 1988 m. vasaros, kai įsijungė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, buvo išrinktas delegatu į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą. 1989 m. buvo vienas iš Lietuvos darbininkų sąjungos (LDS) įkūrėjų Klaipėdoje.
Virginijus Partaukas, kuris taip pat buvo aktyvus Lietuvos darbininkų sąjungos narys, prisimindamas Edvardą pasakojo, kad su juo kartu dalyvaudavo susirinkimuose, kurie vykdavo kas antrą savaitę Darbininkų sąjungos būstinėje H. Manto 24.
Edvardas profsąjungos lyderiu, Žemaitijos baldininkų darbininkų sąjungos pirmininku, dirbo iki pat savo mirties valandos.
Vienas iš Edvardo rūpesčių buvo laikraštis „Darbininkų balsas“, todėl į aikštę ateidavo ne tuščiomis rankomis, o nešinas naujausiu numeriu.
Visuomeninkus, kurie renkasi kiekvieno mėnesio 17 d., vienija ištikimybė tiesai. Nėra ir nebus taip, kad visi vienodus kelius matys į tiesą. Lietuvos valdžios bėda, kad ji turi savo tiesą ir visuomeninkai tapo jos ir žiniasklaidos patyčių objektais. Šioje daugiabriaunėje tiesos paieškoje, esame giliai įsitikinę, kad Deimantei nebuvo grėsmės iš piliečių, jog pedofilų klanas nėra išgalvotas. Mums svarbu sužinoti, kad pedofilijos liudininkė – gyva, t.y., kad jai būtų leista skaipu pabendrauti su pusbroliu arba kitu, valdžiai tinkamu būdu, kuris patvirtintų, kad jos nenužudė ar nepavertė į „daržovę“.
E. Šalkauskas, kai vykdavo diskusija apie kelius į pilietinę visuomenę, apie tiesos ieškojimą, niekada nepykdavo už kritiką, o atvirkščiai, kritikams sakydavo, kad visada durys į Profsąjungos būstinę atviros. Jei reiktų kokios pagalbos visada galime kreiptis į jį.
Kada žmogus tampa milžinu? Kai yra paprastas, moka atskirti šmeižtą nuo kritikos ir nesavanaudiškai ištiesia pagalbos ranką skriaudžiamam.
Žmogus išėjo amžinybėn, bet jo vienas iš norų – išvysti gyvą Deimantę, liko neįgyvendintas.
E. Šalkausko su mumis nebebus, bet mes tęsime tiesos paieškos misiją ir ateisime balandžio 17 d. 12 val. į Atgimimo aikštę.
A-ja- jai E d v a r d a s išėjo !! Ai, kaip gaila …. Liūdžiu kartu su kitais. Sužinojau tai tik šiandien …. Amžiną jam atilsį !!