Tilžės akto signataro Kristupo Pauros likimas

Kristupas Paura, pasirašinėjęs Kaimo filosofo slapyvardžiu, buvo Tilžės akto signataras, Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės veikėjas, kultūros darbininkas. Gimė 1893-ųjų sausio 6-ąją Dercekliuose, šalia Priekulės. Tai, ko gero, vienintelis Tilžės akto signataras, kurio gimimo vieta yra tik 10 kilometrų nuo Klaipėdos. Šiandien šis kaimas baigia susilieti su klaipėdiečių kolektyviniais sodais.

Kristupas Paura, kaip Prūsų lietuvių tautinės tarybos narys, 1918-ųjų lapkričio 30-ąją pasirašęs Tilžės aktą, tapusį lietuvininkų politinio apsisprendimo išraiška, atkakliai dirbo lietuvybės puoselėjimo darbą. 1919 metais jis inicijavo lietuvių jaunimo draugijų „Viltis“ Priekulėje ir „Eglė“ Vanaguose įsteigimą. 1919 -ųjų spalio 12-ąją Klaipėdoje atkūrus jaunimo draugiją „Santara“ (įkurta dar 1912 m. Tilžėje, draugija kėlė tikslą suartinti mažlietuvius ir didlietuvius), tapo jos valdybos nariu. Iki 1921 metų buvo „Santaros“ bibliotekininku, nuo 1928 iki 1934 m. – pirmininku (po to – pirmininko pavaduotoju). Paura rašė straipsnius laikraščiams, dalyvavo įvairiuose mažlietuvių organizuojamuose renginiuose. Jis ir vienas iš Lietuvių darbininkų ir amatininkų susivienijimo steigėjų, nuoširdžiai domėjęsis lietuvių darbininkų reikalais. 1935 metais Respublikos prezidentas Antanas Smetona Kristupą Paurą apdovanojo Šaulių žvaigžde.

1933-ųjų birželio 6-ąją Šilutėje vykęs lietuviškų partijų suvažiavimas išrinko Lietuviškų organizacijų komitetą, kuris sau kėlė tikslą – suvienyti į vieną partiją visas lietuviškas organizacijas ir politika besidominčius lietuvius. 1936 metais šis komitetas jau jungė vienuolika organizacijų, kurios turėjo 14443 narius. 1938-ųjų pabaigoje ir 1939-ųjų pradžioje Lietuviškų organizacijų komitetas išplatino tris atsišaukimus, raginusius lietuvius būti vieningus ir nepasiduoti hitlerininkų provokacijoms. Šiuos atsišaukimus pasirašė ir Kristupas Paura.

Tokia aktyvi lietuviška veikla sulaukė dalies vietos vokiečių priešiškumo. Ypač savo nepasitenkinimą šovinistiškai nusiteikę vokiečiai ėmė demonstruoti 1933 metais Vokietijoje įsigalėjus nacistinei valdžiai. 1939-ųjų kovą Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą, visi aktyvesni lietuvininkai buvo vejami iš gimtųjų namų. Į Kauną pasitraukė ir Kristupas Paura.

1941 metais vokiečių kareivių įžengimą į Didžiąją Lietuvą Kristupas Paura stebėjo Kaune pro ligoninės langą. Palūžęs jis pasirinko mirtį – būdamas vos 48 metų Kristupas Paura, persipjovęs venas, pats pasitraukė iš gyvenimo.

Šioje nuotraukoje įamžintos Joninės Juodkrantėje 1930 m. Pirmosiose gretose – Endrius Macas, Kristupas Paura, Vydūnas, Jokūbas Stikliorius, Endrius Karalius, Adomas Brakas, Martynas Kuršis