Klaipėdos miesto savivaldybė nutarė, jog 2025 metai bus skirti Mikolojaus Konstantino Čiurlionio ir Simono Dacho asmenybėms pažymėti. M.K. Čiurlioniui sukanka 150 metų, o S. Dachui – 420 metų.
Klaipėdos etnokultūros centre įvyko susitikimas su istoriku Vasilijumi Sofronovu. Renginio anotacijoje parašyta, kad „Tie, kas yra lankęsi Vokietijos mieste Leipcige, nesunkiai pastebi, kad tai – Johanno Sebastiano Bacho miestas. Ar verta siekti, kad tokiu pat Klaipėdos atpažinimo ženklu taptų Dachas? O gal juo Dachas jau buvo tapęs? Kas vienija ir kas skiria du baroko epochos genijus – Johanną Sebastianą Bachą ir Simoną Dachą? “
Mažosios Lietuvos istorija ir Ordino nukariavimai neleidžia Klaipėdos miesto atpažinimo ženklu pasirinkti S. Dachą. Karinis ordinas XIII a. užgrobė Klaipėdą, t.y. dalį lietuviškų ir visas prūsiškas žemes. XV a. paskutinis religinės valstybės magistras Albrechtas pervadino ją į pasaulietinę. Naujoji valstybė gavo Prūsijos pavadinimą. Ji tęsė ankstesniąją politiką – autechtonų naikinimą. Prūsijos valstybę atskirti nuo Ordino piktadarybių ir neigti, jog ji už tai neatsakinga, būtų istorinio aklumo toleravimas.
Tarybų sąjunga taip pat persivadino ir tapo Rusijos federacine valstybe. Šiai valstybei tenka atsakomybė už Tarybų sąjungos padarytus nusikaltimus. Todėl Helsinkio grupės pirmininkė Liudmila Aleksejeva pripažino, kad Lietuva turi juridinį pagrindą reikalauti kompensacijos iš Rusijos už sovietinę okupaciją.
Konstatuojame paprastą tiesą, jog Prūsijos valstybė, ir ten gyvenę žmonės, kurie kalbėjo vokiškai, buvo užkariautojai. S. Dachas gyveno XVII a.. Jis puoselėjo vokišką kultūrą, t.y, tos tautos, kuri vykdė senųjų tautų asimiliaciją. Prūsų tauta galutinai išnyko XVIIIa. pradžioje.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu iš Klaipėdiečių tribūnos Ordino ir Prūsijos valstybes pavadinau mirties kultūros nešėjomis, nes šios valstybės yra kaltininkės dėl prūsų tautos sunaikinimo ir lietuvių tautos dalinio nutautinimo. Iš vieno tarybos nario sulaukiau pastabos, kad esu nekompetetinga išsakyti tokius kaltinimus Prūsijos valstybei. Net merui Arvydui Vaitkui teko įspėti, kad posėdžio metu netinka diskutuoti.
Mums, lietuviams, priekaištauti, jog esame nekultūringi, laukiniai, negerbiame vokiškos kultūros, yra neetiška. Mes aiškiai pasakėme, kad kultūros, politikos ir visuomenės veikėjus, kurie rašė lietuviškai, puoselėjo lietuvių kalbą reikia įamžinti. Jie yra verti pagarbos. Apie visus, kurie rašė vokiškai, pakanka tik žinoti.
Lyginti Leipcigą, J. S. Bachą su Klaipėda bei S. Dachu ir baroko stiliaus atstovą paskelbti miesto atpažinimo ženklu yra neadekvatus siūlymas.
Šiandien kalbame lietuviškai dėl to, kad S. Dacho bendraamžiai Merkelis Švoba( apie 1624-1663) , Danielius Kleinas (1609.05.30-1666.11.28) , Matas Pretorijus( apie 1635-1704) rašė lietuviškai ir jų darbai turėjo didžiulę reikšmę lietuvių kalbotyros raidai, istorijos mokslui, poezijai. Klaipėdos miesto savivaldybė turėtų skelbti šių garbingų vyrų metus. M. Pretorijus gimė Klaipėdoje ir šiais metais minime jo 390 metų jubiliejų. Deja, M. Pretorijaus vardu nebuvo Klaipėdoje paskelbti 2025 metai. Kas nutarė, jog turime minėti vokiškai rašiusį S. Dachą? Kas nutarė, jog M. Pretorijaus metai netinka, atseit, tada būsime neišsilavinę, fašistuojantys, nes puoselėjame tik tuos, kurie gerbė lietuvius ir rašė lietuviškai?
Nėra blogų ar gerų užkariautojų, nes visų jų tikslas yra vienas – autechtonus, kurie buvo kaip Herkus Mantas, žudyti, o likusius gyventojus asimiliuoti. Taip elgėsi Ordino valstybė, persivadinusi į Prūsijos valstybę, taip elgėsi ir carinė Rusija, persivadinusi į Tarybų sąjungą. Jie tyčiojosi iš Lietuvos istorijos, žemino nukariautos tautos garbę ir orumą. Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, deja, lietuvišką naratyvą nesusigrąžino. Lietuvos visuomenė toliau yra verčiama mokytis užkariautojų paliktos istorijos. Kai kurie Lietuvos istorikai ją pateikia kaip teisingą ir vienintelę. Suplaka į vieną istorinį „kokteilį“ užkariavimo kovą su išsivadavimu, arba lietuviškai rašę turi tokia pat teisę į atminimą, kaip puoselėję vokišką kultūrą.
Deja, yra klaipėdiečių, kuriems lietuviškų datų pasirinkimas yra nepriimtinas. Ar jie, vokiškos kultūros puoselėtojai, nemato kas vyksta Ukrainoje? Šiandien per dieną karas pražudo šimtus ukrainiečių ir , tarkime, Putinui apsitaškiusiam kraujais, pasiseka užgrobti dalį teritorijos. Kaip bus vertinami okupuotoje Ukrainoje rusišką kultūrą puoselėjantys rašytojai, poetai ir kultūros darbuotojai? Aišku, kad neigiamai. Manau, kad užkariautojai, okupantai ir jų palikuonys, kurie rašė, ar rašo agresorių kalba, turi grįžti į istorinę tėvynę. Tegul juos ten ir garbina.
Mums, klaipėdiečiams, tenka stebėti istorinį jovalą. Jį verda ne tik Klaipėdos universitetas, bet ir Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyrius. Jie reikalauja gerbti ir minėti užkariautojų kultūrą, nes ji , pagal juos, aukštesnė už lietuvių.