2018m. birželio mėn. 26d. Telšių miesto centre piketavo klaipėdiečiai-visuomeninkai dėl to, kad Virginija Smilgytė uždaryta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o jos tariamai nuskriausti telšiškiai: vyr. prokurorės sūnus, Seimo narys Valentinas Bukauskas bei jo sūnus laisvėje ir lieja „graudžias ašaras“, kaip jie esą nukentėjo nuo tariamo V. Smilgytės šmeižto. Piketuotojai mano, kad juos vadinti labai garbingais, nuskriaustais piliečiais, V. Smilgytės aukomis negalima, nes savo kritikę jie uždarę už grotų ėjo į teismus ginti savo garbės. Advokatas, kurį V. Smilgytė buvo nusisamdžiusi, kad ją gintų, jai atrodė, jog blogai dirba ir ji jo atsisakė. Telšių teismas paskyrė valstybės garantuojamą advokatą. Juo tapo tas pats Vilniaus advokatas, kurio paslaugų buvo atsisakiusi V. Smilgytė. Tai – teisingumo parodija, kurią pademonstravo Telšių apylinkės teismas visai Lietuvai.
Aikštėje, kurioje visuomeninkai dalino informacinius lapelius, priėję telšiškiai jiems dėkojo už jų žemietės gynimą. Didžioji dalis priėjusių žmonių patvirtino, kad apie ką rašė facebooke savo paskyroje V. Smilgytė yra tiesa. Kitą dalį priėjusiųjų pasiklausyti, paimti dalinamą literatūrą sudarė tėvai, kurių vaikus ir anūkus auklėjo V. Smilgytė. Visi teigė, kad ji buvo gera darbuotoja ir gailėjosi, jog ją nori paversti „daržove“.
Visuomeninkai, išgirdę labai daug gerų atsiliepimų apie V. Smilgytę, nuoširdžių padėkų, suprato, kad telšiškiai yra pasidalinę: vieni palaiko ir pritaria V. Smilgytės išsakytai tiesai, o kiti palaiko Seimo nario, jo sūnaus ir vyr. prokurorės sūnus poziciją, jog V. Smilgytė yra ligonė. Matyt tik todėl, jog Telšiuose nekiltų visuotinis nepasitenkinimas, kad tiesa neišplauktų į paviršių buvo nutarta. Virginiją uždarius į teismą, kviesti tik tariamas aukas: Seimo narį V. Bukauską, jo sūnų Simą Bukauską ir vyr. prokurorės sūnų Martyną Armalį. Juodam scenarijui įgyvendinti reikėjo dar vienos grandies – Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų išvadų. Jos buvo tokios, kokių reikia įtakingiems telšiškiams. Neaišku, kaip toliau dirbs ekspertė Nadiežda Mačiūnienė, bet jos parašas po dokumentu, jog V. Smilgytei reikalingas gydymas, priėjusiems pabendrauti prie piketuotojų kėlė siaubą, kad grįžo sovietiniai laikai ir valdžia su kritikais, su teisybės ieškotojais susidoroja pasinaudojant „psichuškėmis“.
V. Smilgytei stiprybės linkėjo nemaža dalis telšiškių priėjusių pasidomėti, kas čia vyksta. Jie tikisi, kad teisingumas nugalės ir Virginija bus paleista į laisvę.
