Klaipėdoje skurdžiai gyvenančių žmonių teisė į orų gyvenimą neegzistuoja

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybė gruodžio 10 d.  organizavo Tarptautinės Žmogaus teisių gynimo dienos paminėjimą. Išplėstiniame posėdyje  klaipėdiečiai dalinosi išgyvenimais apie pažeistas žmogaus teises.

Kodėl  Lietuvoje ir Klaipėdoje labiausiai yra pažeidžiamos žmogaus  socialinės ekonominės teisės?

Nuo 2014 metų socialinės pašalpos skyrimo funkciją  perėmė savivaldybė.   Šis Lietuvos vyriausybės sprendimas suteikė galimybę papildyti  milijonais eurų miesto biudžetą. Savivaldybės tarnautojai,  ieškodami pretekstų neišmokėti socialinių pašalpų tiems, kuriems labiausia reikia,   ėmėsi drastiškų, užgaulių, įžeidžiančių  priemonių.

Į socialinių pašalpų  taupymo vajų pateko ir ponia Julija Vasiliauskienė. Ji buvo  apkaltinta neteisingų duomenų teikimu.  Ją  priskyrė prie  kompensacijos už šildymą, taip vadinamai, išmušinėtojų kategorijai. Tik per teismą ji  įrodė, kad duomenis apie savo pajamas ir  banko sąskaitų  skaičių teikė teisingai. Tada prasidėjo socialinių darbuotojų  savotiškas kerštas, o tai  lankymas namuose  ir kratos. Vieno apsilankymo metu ieškojo prekybinių pakuočių ( atseit turi papildomą darbą), o kito apsilankymo metu vyriškų rūbų (atseit turi sponsorių) . Taip pat vyko ir kaimynų apklausa. Moteriai  85 metai, serga sunkia liga, vaikų neturi.  Moteris per visą savo 50 metų darbinę veiklą medicinos srityje buvo gerbiama, o senatvėje, prispyrus negandoms, sulaukia tik patyčių.

Kita  klaipėdietė  kasdien susiduria su žmogaus teisių nepaisymu, pažeminimu, nes  priklauso skurdžiausiai gyvenančių žmonių grupei.  Tai daugiavaikė mama, neturinti žalingų įpročių,  išauginusi 10 dorų piliečių. Šiuo metu šeimoje liko du nepilnamečiai vaikai. Gyvena savivaldybės bute. Valdininkė D. Netikšienė  puikiai žinojo šios šeimos finansinę būklę, apie skolas už komunalinius patarnavimus. Nepaisant to, šiai šeimai suteikė ne socialinį būstą, bet patį brangiausią – savivaldybės, todėl ji  kas mėnesį turėjo mokėti  nuomos mokestį apie 140 eurų. Tik moteriai pradėjus rašinėti skundus į Prezidentūrą, Seimo nariui N. Puteikiui buto statusą pakeitė į socialinį. Mokėti dabar kas mėnesį reikia 70 eurų. Šeimai tai vis tiek  didžiuliai pinigai. Dėl  didelių komunalinių skolų  antstoliai šios šeimos pajamas kontroliuoja, atskaičiuoja ir palieka tiek pinigų, kad  neužtenka net  pirmo būtinumo prekėms įsigyti.

Skurdžiausiai gyvenantys žmonės, sprendžiant pagal miesto valdžios veiksmus, yra patys kalti, jog atsidūrė tokioje padėtyje.  Todėl Klaipėdos miesto valdžia  socialiai pažeistoms gyventojų grupėms visiškai  nesiruošia ir net nesistengia užtikrinti  žmogiško orumo socialinio, ekonominio  gyvenimo srityje.

Taip pat  diskusijų metu buvo užsiminta, kad pažeidžiamos ne tik gyvų, bet ir mirusių vienišų klaipėdiečių teisės. Šią problemą ruošiamasi analizuoti išsamiau artimiausiu laiku.

Bendru susitarimu išplėstiniame Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės susirinkime nutarta   pritarti  rezoliucijai, kuri skirta  Seimui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Klaipėdos miesto merui

Klaipėdiečiai susitikimo metu taip pat  buvo  pakviesti tapti   Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės nariais ir  kartu spręsti aktualius žmogaus teisių gynimo klausimus.

Susirinkimui  pirmininkavusi LŽTGA Klaipėdos atstovybės narė Virginija Jurgilevičienė,

sekretoriavęs LŽTGA Klaipėdos atstovybės narys Virginijus Partaukas.