Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybė gruodžio 10 d. organizavo Tarptautinės Žmogaus teisių gynimo dienos paminėjimą. Išplėstiniame posėdyje klaipėdiečiai dalinosi išgyvenimais apie pažeistas žmogaus teises.
Kodėl Lietuvoje ir Klaipėdoje labiausiai yra pažeidžiamos žmogaus socialinės ekonominės teisės?
Nuo 2014 metų socialinės pašalpos skyrimo funkciją perėmė savivaldybė. Šis Lietuvos vyriausybės sprendimas suteikė galimybę papildyti milijonais eurų miesto biudžetą. Savivaldybės tarnautojai, ieškodami pretekstų neišmokėti socialinių pašalpų tiems, kuriems labiausia reikia, ėmėsi drastiškų, užgaulių, įžeidžiančių priemonių.
Į socialinių pašalpų taupymo vajų pateko ir ponia Julija Vasiliauskienė. Ji buvo apkaltinta neteisingų duomenų teikimu. Ją priskyrė prie kompensacijos už šildymą, taip vadinamai, išmušinėtojų kategorijai. Tik per teismą ji įrodė, kad duomenis apie savo pajamas ir banko sąskaitų skaičių teikė teisingai. Tada prasidėjo socialinių darbuotojų savotiškas kerštas, o tai lankymas namuose ir kratos. Vieno apsilankymo metu ieškojo prekybinių pakuočių ( atseit turi papildomą darbą), o kito apsilankymo metu vyriškų rūbų (atseit turi sponsorių) . Taip pat vyko ir kaimynų apklausa. Moteriai 85 metai, serga sunkia liga, vaikų neturi. Moteris per visą savo 50 metų darbinę veiklą medicinos srityje buvo gerbiama, o senatvėje, prispyrus negandoms, sulaukia tik patyčių.
Kita klaipėdietė kasdien susiduria su žmogaus teisių nepaisymu, pažeminimu, nes priklauso skurdžiausiai gyvenančių žmonių grupei. Tai daugiavaikė mama, neturinti žalingų įpročių, išauginusi 10 dorų piliečių. Šiuo metu šeimoje liko du nepilnamečiai vaikai. Gyvena savivaldybės bute. Valdininkė D. Netikšienė puikiai žinojo šios šeimos finansinę būklę, apie skolas už komunalinius patarnavimus. Nepaisant to, šiai šeimai suteikė ne socialinį būstą, bet patį brangiausią – savivaldybės, todėl ji kas mėnesį turėjo mokėti nuomos mokestį apie 140 eurų. Tik moteriai pradėjus rašinėti skundus į Prezidentūrą, Seimo nariui N. Puteikiui buto statusą pakeitė į socialinį. Mokėti dabar kas mėnesį reikia 70 eurų. Šeimai tai vis tiek didžiuliai pinigai. Dėl didelių komunalinių skolų antstoliai šios šeimos pajamas kontroliuoja, atskaičiuoja ir palieka tiek pinigų, kad neužtenka net pirmo būtinumo prekėms įsigyti.
Skurdžiausiai gyvenantys žmonės, sprendžiant pagal miesto valdžios veiksmus, yra patys kalti, jog atsidūrė tokioje padėtyje. Todėl Klaipėdos miesto valdžia socialiai pažeistoms gyventojų grupėms visiškai nesiruošia ir net nesistengia užtikrinti žmogiško orumo socialinio, ekonominio gyvenimo srityje.
Taip pat diskusijų metu buvo užsiminta, kad pažeidžiamos ne tik gyvų, bet ir mirusių vienišų klaipėdiečių teisės. Šią problemą ruošiamasi analizuoti išsamiau artimiausiu laiku.
Bendru susitarimu išplėstiniame Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės susirinkime nutarta pritarti rezoliucijai, kuri skirta Seimui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Klaipėdos miesto merui
Klaipėdiečiai susitikimo metu taip pat buvo pakviesti tapti Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos Klaipėdos atstovybės nariais ir kartu spręsti aktualius žmogaus teisių gynimo klausimus.
Susirinkimui pirmininkavusi LŽTGA Klaipėdos atstovybės narė Virginija Jurgilevičienė,
sekretoriavęs LŽTGA Klaipėdos atstovybės narys Virginijus Partaukas.
Nuostabu, kad Jūs tai darote. Turime daug pastabų socialinių reikalų tarnybai, paprašėme kai ką paaiškinti, tačiau dar atsakymo negavome, laukiame. Trūksta žmogiškumo, tai aišku, gerai, kad visus informuojate apie situaciją, gal tai padės išgelbėti nors ką nors. Ar SOS vaikai taip pat neturi jokių žmogaus teisių, tikiuosi nepamiršote…Sėkmės visiems tame kilniame darbe. Paskelbsiu mūsų laikraštėlyje ir Lietuvos pensininkų susivienijimo facebooke