2023 m. sausio 26 d. buvęs Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas arba kitaip dar galima pavadinti jo pareigybę – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos Klaipėdos vadovas Vytautas Čepas pakvietė į diskusijų klubą pokalbiui „ Klaipėdos krašto likimas. Prijungti ar prisijungę?“ Diskusijų klubo buveinė – Klaipėdos miesto biblioteka, jos „Kauno atžalyno“ padalinys (Kauno g. 49)
Diskusijų klubo moderatorius Vytautas Čepas pakvietė istoriką profesorių Vygantą Vareikį, kuris diskusijos metu ėmė reikalauti, kad rašytoja Edita Barauskienė pasakytų koks jos išsilavinimas.
Profesorius ėmė aiškinti savo sampratą, kad Klaipėdos kraštas yra prijungtas, nes dalyvavo savanoriai ir kariai iš Didžiosios Lietuvos.
Rašytoja iš Priekulės E. Barauskienė, daugelio populiarių istorinių knygų autorė norėjo priminti ir papildyti šio istorinio įvykio aplinkybes bei faktus. Ji susirinkusiems perskaitė sukilimo vado iš Didžiosios Lietuvos Jono Budrio-Polovinsko atsiminimus, kuriuose sukilimo sėkmę jis priskiria ir Mažosios Lietuvos sukilimo politiniam vadui Erdmonui Simonaičiui. 1922 m. gruodžio mėn. 22 d. įkurtas Gelbėjimo komitetas E. Simonaitį 1923 m. sausio mėn. paskyrė krašto direktorijos pirmininku. Nesėkmės atveju visą atsakomybę turėjo prisiimti E. Simonaitis. E. Barauskienė pažymėjo, kad Tilžės akto dokumentas, kuriame reikalaujama Mažosios Lietuvos „priglaudimo“ prie Didžiosios Lietuvos, teigia apie susivienijimą, susijungimą, o ne prijungimą. E. Barauskienė prašė paaiškinti, kodėl abiejų Lietuvų sukilime neįmažinti didvyriai iš Didžiosios Lietuvos? Kodėl nors akmenėliu nepažymėjo žuvusio prie Sendvario jauniausio savanorio iš Kauno Algirdo Jasaičio, nes ten vyko aršiausios Didžiosios Lietuvos savanorių kovos su prancūzais. Neįamžintas ir sukilimo vadas J. Budrys-Polovinskas. Kodėl nėra atminimo ženklų garbingiems sukilimo dalyviams iš Mažosios Lietuvos – E. Simonaičiui, Martynui Jankui? Kodėl gerbiami tik tuomet kraštą užėmę prancūzų kariai? Pagal profesorių, prancūzai buvę nesuinteresuoti ginti savo pozicijų, tad buvę lietuvių draugai. Tačiau jie nukovė 12 Lietuvos savanorių. Kaip galima draugiška vadinti prancūzų valdžią, kuri siekė įkurti freištatą ir vėliau perduoti Klaipėdos kraštą Lenkijai? Lietuviams sukilėliams buvo iškelta užduotis – be aukų pakeisti valdžią, nes Antantės sąjungos sudėtyje buvo anglai, kurie pritarė Lietuvos susivienijimui.
Sukilime dalyvavo dvi Lietuvos – Mažoji ir Didžioji – ir kiekvienos įnašas buvo nulemtas to meto galimybių. Didžioji Lietuva jau turėjo vyriausybę, ambasadas, atstovus įvairiuose Europos valstybėse, reguliarią kariuomenę, karinę techniką ir ginklus bei apmokytus karius jais naudotis. Mažoji Lietuva neturėjo savo ginkluotųjų pajėgų, todėl, kaip rašo Jonas Vanagaitis knygoje „Kovos keliais“. „ Jie buvo apginkluoti įvairiausių sistemų senais šautuvais..“ Profesorius V. Vareikis liko nepatenkintas tokiu teiginiu, kad Mažosios Lietuvos savanoriai sugebėjo per kelias dienas paruošti saugų užnugarį lietuviams iš Didžiosios Lietuvos. E. Barauskienė priminė dar vieną Mažosios Lietuvos savanorių darbą: jie tautiečius iš Didžiosios Lietuvos pasitiko prie sienos ir buvo vedliais. Savanoris iš Didžiosios Lietuvos Antanas Gaidelis savo atsiminimuose teigė, kad „ Žygiavę visą dieną sustojome tik vieną kartą, užkąsti sauso davinio ir išgerti karšto vandens. Tuo pasirūpino vietos sukilėlių komitetas.“ J. Vanagaitis almanache „Kovos keliais „ rašo, kad Gelbėjimo komiteto skyrius buvo įkurtas Kretingalėje. Matyt šio skyriaus savanoriai pasirūpino, kad savanoriai iš Didžiosios Lietuvos nebūtų alkani.
Diskusijos metu profesoriaus V. Vareikio istorinio proceso sampratą pavadinau kabančiu 23 aukštu, neturinčiu nei pamatų, nei 22 aukštų. Profesorius V. Vareikis Klaipėdos sukilimo istoriją aiškina siaurai ir vienpusiškai, išvadas pateikia vadovaujantis gausiais dokumentais, bet apimančiais tik tarptautinės padėties ypatumus ir tik 1923 metų įvykius. Kad pasiektum 23 aukštą, reikia pradėti nuo pamatų, taigi nuo kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų nukariavimų, o vėliau iki XX a., iki Klaipėdos miesto šturmo.
Manau, kad kulminacinis įvykis – 1923 metų sukilimas – turi dvi skirtingas istorinio vertinimo mokyklas. V. Vareikio istorinė mokykla – vieno įvykio. Jis didžiuojasi, jog daug metų Klaipėdos ir Lietuvos visuomenei deklaruoja terminą – „prijungimas“. Ši mokykla vadovaujasi tik Klaipėdos šturmu, kuriame dalyvavo Didžiosios Lietuvos vyriausybės siųsti savanoriai. Vareikio mokyklos atstovai tyčiojasi iš įkurto Gelbėjimo komiteto ir jį vadina priedanga Didžiosios Lietuvos veiksmams. https://www.atviraklaipeda.lt/2023/01/07/lemtinguju-ivykiu-simtmetis-1923-iuju-sausio-7-oji/ Kita istorikų mokykla teigia, kad 1923 metų sukilimas suvienijo, sujungė dvi Lietuvas. Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos valstybės. Šią mokyklą galime pavadinti Jono Vanagaičio vardu. Šios mokyklos sekėjai teigia, kad Klaipėdos miesto šturmas tėra paskutinis įvykis ilgametėje kovoje, kuri vyko beveik 700 metų. J. Vanagaičio mokyklą dar galima pavadinti lietuviško naratyvo mokykla. Ją deklaruoja prezidentūroje dirbantys istorikai ir konsultuojantys Gitaną Nausėdą, taip pat rašytoja Edita Barauskienė, profesorius Domas Kaunas. Tokios pat istorinės koncepcijos laikėsi ir vienas garbingiausių Klaipėdos žydų Rudolfas Valsonokas. Jis 1923 sukilimą pavadino taip „ …anot tos reikšmingos valandos, kada jis nuo svetimo kūno atskirtas ir atsiskyręs grįžo prie savo valstybiškai atgimusio kamieno…“. R. Valsonoko knyga „Klaipėdos problema“ pradedama istorine analize nuo Mindaugo laikų ir prūsų sukilimo, o baigiasi XX a. pradžios įvykiais.
V. Vareikio istorinės mokykla pateikia pseudo perliukų. Jie teigia, kad „Tuo metu Lietuvos vyriausybės veiksmų priedanga tapęs Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas (VMLGK) ir toliau apsiribojo tik atsišaukimų sklaida. Sausio 9-ąją jis paskelbė du atsišaukimus.“ https://www.atviraklaipeda.lt/2023/01/09/lemtinguju-ivykiu-simtmetis-1923-iuju-sausio-9-oji/ J. Vanagaičio arba lietuviško naratyvo mokykla teigia,kad „komiteto nariams teko be paliavos važinėti krašte iš vieno susirinkimo į kitą“ ir buvo pasiektas rezultatas, t.y. Klaipėdos krašte įsikūrė nemažai Gelbėjimo komiteto skyrių. 2023 m. sausio 15 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Pilies konferencijų salėje, atidarant 100-mečiui skirtą parodą kalbėjo keletas pranešėjų, vienas iš jų Valdas Aušra, kuris šiuo metu gyvena JAV ir kurio senelis buvo sukilimo savanoris iš Katyčių. Patikrinome V. Aušros informaciją, t.y. ar J. Vanagaičio „Kovos keliais“ almanache yra parašyta, jog buvo įkurtas Katyčiuose Gelbėjimo komiteto skyrius. Taip, tai parašyta 202 knygos puslapyje. 1923 m. sukilimo dalyvis Jonas Aušra yra palaidotas Klaipėdoje, Joniškės kapinėse. Ar buvo jis prisimintas, ar buvo miesto valdžios pagebtas minint sukilimo šimtmetį? V. Vareikio istorinės koncepcijos mokykla terminu „prijungimas“ skelbia nepagarbą Jono Aušros ir kitų mažlietuvių dalyvavusių Klaipėdos krašto atvadavime. V. Vareikio istorinės mokyklos naudojamas terminas „prijungimas“ yra nepriimtinas garbingiems klaipėdiečiams, kurie pasisakė V. Čepo kuruojamos diskusijos metu. Vieno istorinio įvykio mokyklos pateiktos išvados yra tendencingos, nes ignoruoja mažlietuvių savanorių įnašą, Gelbėjimo komiteto pastangas ir ilgametę kulltūrinę kovą su užkariautojų valdžia.
Virginijus Partauskas paprašė priminti faktą: kai 1864–1904 metais carinė Rusija Uždraudė lietuvišką raštą ir bruko kirilicą, tai Mažosios Lietuvos žmonės ištiesė pagalbos ranką lietuviškomis knygomis, kalendoriais, laikraščiais. Savo ruožtu Didžioji Lietuva atsidėkojo Mažajai Lietuvai 1923 metais.
Kadangi visus metus vyks įvairūs renginiai, skirti šimtmečio minėjimui, tai prašome Klaipėdos miesto valdžią ir jos kuruojamas švietimo, kultūros institucijas neniekinti mažlietuvių ir skelbimuose, renginiuose nevartoti žodžio „prijungimas“, o tą netinkamą terminą pakeisti į „susivienijimą“, „prisijungimą“, „susijungimą“. Klaipėdos miesto valdžia privalo ginti savo garbę ir teikti prašymą Seimui, kad jo paskelbtame nutarime „Dėl 1923 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“ taip pat būtų įrašyta, kad minimas Klaipėdos krašto prisijungimas prie Lietuvos. Žodis „prijungimas“ yra netinkamas, nes iškraipo istorinę tiesą.