Klaipėdos savivaldybė kvietė Lietuvos žmones, svečius iš JAV, Prancūzijos ir galimai iš kitų šalių į prijungimo šimtmečio renginius.
Prijungimą, t.y. tokį žodį, Klaipėdos miesto valdžia bei keletas istorikų naudoja tam, kad paniekintų mažlietuvius ir išsityčiotų iš Lietuvos istorijos.
Keletas klaipėdiečių plakatais pasitiko žmones, kurie ėjo į Skulptūrų parką prie paminklo skirto „Žuvusiems už laisvę“, paminėti sukilimo jubiliejų. Piketuotojai atkreipė praeivių dėmesį, kad šis minėjimas turi būti skirtas lietuviškų žemių susivienijimui, o ne prijungimui.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda po renginio priėjo perskaityti plakatų tekstus. Tiesa, perskaitė tik vieną, kuris buvo konkrečiai jam adresuotas. „ Prezidente, netikėkite istorikais ir Co , nes jie nemato mažlietuvių vaidmens 1918-1923 įvykiuose“. Prezidentas pasakė, jog domėsis šiuo klausimu. Taip pat piketo organizatorius Virginijus Partaukas padėkojo prezidentui, kad išlaikė istorijos egzaminą ir savo pranešime pavartojo tinkamą žodį “vienovė“. Jo kalboje girdėjome ir žodį „susijungimas“. Savo pasisakyme Prezidentas neištarė žodžio „prijungti“.
Piketuotojai kalbėjosi ir su Klaipėdos universiteto rektoriumi Artūru Razbadausku, kuris trumpam sustojo prie plakatų. Priekaištauti rektoriui kaip ir netinka, nes jis nėra atsakingas už universitete dirbančius istorikus. Prašėme tik vieno, organizuokite konferenciją šituo klausimu.
Klaipėdiečiai 2023-01-14 dalyvavo konferencijoje, kuri vyko Priekulėje ir buvo skirta 1923 metų įvykiams. Vienas pagrindiniu pranešėju buvo Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojas Domas Kaunas. Jis teigė, kad 1923 metais dvi Lietuvos susivienijo.
Marijampolietis, žurnalo „Donelaičio žemė“ redaktorius Gintaras Skamaročius, kuris taip pat atvyko į Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susivienijimo renginius, piketuotojams pasakė, jog miesto centre paminklas „Arka“ yra skirta susivienijusiai Lietuvai, o ne prijungtai .
Kaip galima taip atsainiai visuomenei pateikti tokią svarbią datą, ingoruoti rašytojos Editos Barauskienės daugkartinį prašymą tinkamai įvertinti Mažosios Lietuvos indėlį į Lietuvos susivienijimą?
Priekulėje konferencijos moderatorė Silva Pocytė ėmė aiškinti, kad negalima lyginti Krymo prijungimo su Klaipėdos krašto įvykiais, nes buvo kitokie tų žemių statusai. Keistai mąsto mūsų istorikai, atseit, Putino propagandistai ims domėtis įvykiais, kurie vyko iki 1923 metų ir juos lygins, kai mūsiškiai pateikia ne istorinių įvykių seką, o tik trumpą periodą. Minint 15 metų susivienijimo jubiliejų Jonas Vanagaitis knygą „Kovos keliais“ pradeda nuo karinių Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinų įsigalėjimo. Propagandistai nesidomi istoriniu procesu, o panaudoja tik vieną, kad ir kulminacinį įvykį. Kremliaus melo mašinai pakanka tik to, kad 1923 metais atėjo savanoriai iš Didžiosios Lietuvos ir prijungė, galimai net okupavo Klaipėdos kraštą. Manome, kad Klaipėdos universiteto išleista knyga „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“ labai pasitarnaus Rusijos solovjovams.