Naglis Puteikis – jis ne naglas,
Tai tik retas vardas.
Tokių žmonių – taip reta:
Drąsių, tiesių, lyg kardas.
Jis žmogus tiesus ir sąžiningas,
Šalia jo – jausiesi laimingas.
Tikintis Lietuva, manimi ir tavimi,
Tikintis žmonėm ir jų ateitimi
Keisis valdžios, o ir prezidentai,
Jais taps ir alkoholokai, ir abstinentai.
Prie pirmųjų buvo Jelcenas ir Bušas,
Prie antrųjų – Gorbačiovas ir jo pučas
Tų prezidentų – jau visa galybė,
Įdomios biografijos, jų ksdienybė...
Ir Lietuvoje visokių buvo,
Bet tas, kas buvo – jau pražuvo.
Artėja ir vėl rinkimai,
Daugėja kandidatų, smagūs pasirinkimai.
Ką rinksimės ir mes – rinkėjai:
Dori piliečiai, balsų pirkėjai?
Jau pretenduoja Šimonių Ingridutė,
Jei tiktų prezidentinė suknutė.
Neatsilieka ir Saulius Skvernelis,
Būtų tobulas jam prezidentinis švarkelis.
Prezidentinę karūną jau matuojasi Nausėda,
Bet tegul jis dar namuose pasėda.
Gal į prezidentus keliaus ir Karbauskis?
Tuomet nuo šiol tu abstinentu jauskis!
O jei Landsbergių Gabrielius karūnos panorės?
Tuomet pirmos ponios aureole ant žmonos Austėjos suspindės
Kai kas Blinkevičiūtės gal norėtų?
Ji netekėjusi ir žmona dar būt galėtų.
Gal kas ir Grybauskaitę dar palikt norėtų.
Nuo jos kietos politikos žemė drebėt pradėtų,
Gal ir Uspaskichas valdžios norėtų?
Tik ne Lietuvoje, o Baltarusijoje dirbti turėtų.
O gal Afrikoje negrai dar jį išrinktų
Ir negrę, kaip pirmą ponią, jam parinktų.
Niekam ne paslaptis, kad Paulauskų Artūras vėl laimę išbandys,
O jo žmona Jolanta tuomet barakudas vaikys.
Jo firminis šūkis: “Nusipelnėm gyventi geriau!”
Skamba vis garsiau ir įtikinamiau
Pradedant garsiąja tvora aplink savo namą
Ir, žmoną, vaikus palikus – rasti jauną mama.
Jo pavyzdys baigia užkrėsti visus valdininkus:
Žmonas pakeisti į barakudas, statyti Vijūnėlėse dvarus.
Jei buvęs prokuroras be gėdos šitaip dare,
Ant kaimynų žemės ir praėjimų tvoros vartus uždarė
Tai kas mūsų lauktų, jei prezidentu taptų?
Dvarai, tvoros stiprėtų, turtų jam nepakaktų.
“Nusipelnėme gyventi geriau” – trins ir kiti kandidatai.
Kaip atskirti melą, kad tauta pagaliau ataktų?
Tiek nedaug juk žmogui reikia,
Kad nevaikščiotum su ubago terba.
O kai ilgai renkies –
Kartais belieka veršio uodega.
Geriau jau rinktis tokį patį ubagą,
Tik ne ubagų karalių - Šustauskėlį.
Paprastą bernioką – be dvarų ir tvorų,
Be korupcijos šleifo ar kelių žmonų.
Aš pasirinksiu tvirtą vyrioką nuo Klaipėdos,
Jam nebūs baisios jokios bėdos,
Nes prie bėdų jis jau pripratęs
Ir, joms užgriuvus, jam nebūtų “šakės”.
Tai Naglis Puteikių – be abejonės,
Te išsipildo jo prezidentinės svajonės!
O ir mūsų lūkesčius, viltis atlieptų,
Duonos su druska valgyt nebereikėtų.
Algas valdininkams nurėžtų,
Korupcija Lietuvoje sumažėtų,
Ubagai ir bedaliai taptų lygūs,
Maisto produktai taptų pigūs.
Jis nežadėtų, o padarytų,
Ant poniukų korumpuotų pavarytų.
Arba, ilgai nelaukęs, juos
Į Vėjūnėlės dvarą uždarytų,
Aš balsuočiau už Puteikį –
Paprastą, sumanų vaikį.
Jis ir verslininkus, ir mafija suvaldys,
Jei reikės, juos dar ir „padarys“.
Artėja prezidentiniai rinkimai,
Tai lyg naujos dirvos arimai.
Prezidentu tapti norinčių daugybė,
Pasimatė ir jų tuščiavidurė nuogybė.
Tiek metų būt politikoj
Ir nieko gero nenuveikt.
Žadėt, meluot, trint kėdes,
Per juos kas trečias žmogus neėdęs.
“Nusipelnėme gyvent geriu!“
Mažiau paėdus – atrodysime ploniau!
Darbų nėra, manekėnais galima dirbti sukūrus,
O ir psichiatrinės laukia, nuo bado sublūdus.
Aš už Puteikį, o ne už besotį,
Kuris turi dvarus ir auksinį ąsoti.
Už žmogų paprastą, nekorumpuotą,
Kuris supras vargšą, ištiesins kuprotą.
Ach, tie rinkimai,
Vėl tie rinkimai...
Ir vėl tie patys
Pasirinkimai...
2018-07-15