Klaipėdiečiai, kurie norėjo susipažinti su Lietuvos Respublikos Bendrojo Plano koncepcija ir SPAV, 2019-09-11 atvyko į Light House Coworking, Liepų g. 83.
Išklausiusi pagrindinio pranešėjo Mariaus Narmonto , nusivyliau, kai išgirdau teiginį, jog bus siūloma efektyviau naudoti infrastruktūrą. Ką tai reiškia? Iš tikro pranešėjas klausytojus informavo, kad Lietuvai iki 2050 metų bus siūlomas merdėjimas. Klaipėdos mieste sukurta infrastruktūra , o tai objektai aptarnaujantis ūkį ir gyventojus, susisiekimo komunikacijas, yra efektyviai išnaudota. Kaip pavyzdį pateikiau Klaipėdoje Šiaurės prospektą. Pagal tuos, kurie pristatė LRBP koncepciją , efektyvumo didinimas yra estakados nutiesimas Šiaurės prospektu. Tai Klaipėdos miesto naikinimo koncepciją. Klaipėdos valdžia turi siekti, kad Šiaurės prospektas netaptų uosto krovinių gabenimo koridoriumi. Tiesa, rugsėjo mėn. 12 d. į Vilnių vyksta Klaipėdos miesto mero pavaduotojas Arūnas Barbšys dalyvauti Lietuvos Respublikos Seime organizuojamame pasitarime, kuriame bus aptarti Klaipėdai aktualūs kvapų problemos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros klausimai. Pagal LR Aplinkos apsaugos vicemerą M. Narmontą pasirodo bus žadama, kad daugiau gaus pinigų iš uosto. Ministerijoms, kurios tapo Lietuvos respublikos bendrojo plano užsakovais ir vykdytojais, reikia, kad Klaipėdos miestas pritartų išoriniam uostui Melnragėje. Tai košmaras. Kam tie pinigai, kai gyventojai, nebeiškentę nuo nuodijančių kvapų, triukšmo, kuris sklis 24 val., bėgs iš uostamiesčio.
Lietuva išsivaduos iš gėdingos autsaiderio vietos Europos sąjungoje, taps konkurencinga, jei kurs naują infrastruktūrą, o ne efektyviau išnaudos esamą infrastruktūrą.
Kilus diskusijai, supratome, kad Lietuvos respublikos bendrojo plano užsakovai yra ne Lietuvos respublikos Aplinkos ministerija, Lietuvos valdžia. Jie tik vykdytojai. Kas juos valdo?
Deja, manau, kad juos valdo pinigai ir godumas mūsų sąskaita.