2016 m. sausio mėn. 27 d. UAB „Fortum Klaipėda“ administracija pakvietė žurnalistus ir visuomenės atstovus pusryčių, kurių metu Bendrovės vadovas Tomas Eikinas informavo apie termofikacinės jėgainės šilumos ir elektros gamybos pajėgumų didinimą. Nuo š.m. spalio mėn. Aplinkos apsaugos agentūra suteikė teisę UAB „Fortum Klaipėda“ per metus sudeginti 255 tūkstančių tonų atliekų.
Susitikimo metu Bendrovės vadovas Tomas Eikinas taip pat papasakojo apie termofikacinėje jėgainėje gaminamus produktus, t.y. šilumą, kurią tiekia „Klaipėdos energijai“ ir elektrą, kurią parduoda į bendrą elektros sistemą. Trumpai apibūdino sudeginamų atliekų sudėtį. Šiuo metu daugiausia jėgainėje yra sudeginama minkštųjų plastikų (20 proc.), audinių (19 proc.), popieriaus (14 proc.), bet nemažai ir sauskelnių, medienos, kietųjų plastikų (po 7 proc.). Į atliekas patenka ir spalvotųjų metalų (3 proc.).
Kalbėdamas apie gaunamų atliekų šaltinius T. Eikinas nurodė, jog jėgainei 40 proc. atliekų tiekia Klaipėdos regioninis atliekų tvarkymo centras (KRATC), 23 proc. – bendrovė „Ecoservice“, 11 proc. – Kauno regioninis atliekų tvarkymo centras, likusią dalį – mažesni pramonės atliekų tvarkytojai.
Antrąjį pranešimą renginio metu pristatė KRATC atstovė Ramunė Šličienė. Ji teigė, kad didžiausia dar neišspęsta atliekų deginimo problema, su kuria susiduria KRATC, yra šlakas. Sudeginus šiukšles per metus lieka apie 55 tūkst. tonų šlako, kuris grąžinamas į KRATC, nes taip yra nustatyta tesės aktuose. Lakieji pelenai, kurie yra pavojingi, ir kurių per metus susidaro apie 10 tūkst. tonų, per uostą yra gabenami į Norvegiją.
Ramunė Šličienė skundėsi, kad iš Aplinkos apsaugos agentūros nesulaukia leidimo perdirbti šlaką į trinkeles arba panaudoti kelių tiesimui.
Iš KRATC atstovės teiginių buvo galima susidaryti nuomonę, kad nenorintys imtis atsakomybės, bijantys naujovių yra Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Ar tikrai?
Mes, visuomeninkai, dar tada, kai Klaipėdos liberalai nusprendė statyti šiukšlių deginimo įmonę, teigėme ir dabar teigiame, kad liberalai pasielgė neatsakingai, neatsižvelgdami į tai, jog Lietuvos gyventojai ištrūkę iš socialistinio lagerio, nebuvo įpratę rūšiuoti šiukšles, o neturint šiukšlių rūšiavimo kultūros – negalima statyti šiukšlių deginimo įmonės. Mūsų įsitikinimu, būtent dėl šios priežasties tokie gyventojų nuodijimo fabrikai nėra statomi kaimyninėse valstybėse: Latvijoje, Estijoje. Nes kas gali užtikrinti, kad į šiukšlių konteinerius nepateks sudužusių termometrų gyvsidabris, dieninių lempų liekanos, baterijos ir t.t? Antra, mūsų maitinimosi kultūra – maisto ruošimas, konservavimas ir t.t. yra atliekamas namuose. Todėl didžioji dalis atliekų, kurias išmetame į šiukšlių kibirą, o vėliau į konteinerį, yra biodegraduojančios atliekos, t.y. nedegios atliekos. Kodėl šioms atliekoms nėra skirti specialūs konteineriai, į kuriuos būtų galima mesti bulvių lupenas, bananų žieves, supuvusius obuolius ir t.t.? Štai Švedijoje, į Linkopingo miesto šiukšlių perdirbimo įmonę, biodegraduojančios atliekos yra atvežamos žaliuose maišeliuose, kuriuose švedai būna surūšiavę biodegraduojančias atliekas. Vėliau šios atliekos panaudojamos biodujų gamybai. Atskyrę biodegraduojančias atliekas nuo kitų atliekų per pus sumažintume atliekų susidarymą. Klaipėdos miesto liberalai nutarė, kad labai protinga yra pirma pastatyti vežimą, o po to arklį, t.y. pastatyti šiukšlių deginimo įmonę, o šiukšlių rūšiavimu rūpintis tik stenduose, o ne realiame gyvenime.
KRATC atstovė Ramunė Šličienė teigė, kad kalbant apie šlako panaudojimą remiasi pažangių šalių: Vokietijos, Olandijos pavyzdžiais. Vokiečiai jį naudoja keliams, olandai didelius kiekius – statybose, ypač gaminant betono luitus uosto molams ir krantinėms. Ar suvokia Klaipėdos miesto liberalai, kad neturint atliekų rūšiavimo kultūros gaunamas neaiškios sudėties šlakas, nes deginamos šiukšlės, jų sudėtis skiriasi nuo pažangių šalių deginimų atliekų sudėties? Mes, Klaipėdos visuomeninkai, manome, kad Klaipėdos šiukšlių deginimo atliekų – šlako negalima naudoti kelių tiesimui, statybose. Kas gali paneigti, kad keliai, kurie bus grįsti Klaipėdos šiukšlių šlaku taps dar vienu gyvosios aplinkos nuodijimo šaltiniu?
Pritariu visuomenininkų pozicijai.Esant šio laikmečio nešvaraus verslo bujojimui ir visiško nereagavimo į viešąjį interesą faktui, jokiu būdu negalima leisti šio taip labai KRAC trokštamo bizniuko-daryti kažkokias trinkeles Lietuvos keliams iš Fortum šlako.Kuris galimai bus sumaišomas su …nuodinguoju.Turbūt labai gaila pinigų, kuriuos tenka atiduoti už išvežamus į Norvegiją(argi?)pelenus.Noriu priminti, kad Fortum veikia už 800 metrų nuo Vingio-Bandužių „miegamojo“rajono, kad per visą šį rajoną paprasta autosisterna nuolat gabena ypač nuodingus, cheminėmis medžiagomis užterštus pelenus(o jų kiekis sulig eiliniu Fortum gamybos optimizavimu vis didėja), kad tuos pelenus pilsto „Vakarų krovoje“esančiame kiaurame angare, surestame už 400 metrų nuo Fridricho kanalo iš kurio geriamą vandenį ima Klaipėda..Ir dar daug ko galėčiau pavardinti, ką vardinu kartu su kitais visuomenininkais jau bene 5 metus.Bet niekas negirdi ir nereaguoja.Na pristabdo laikinai veiksmus, bet po pusmečio vistiek savo daro..Tad dar kartą sakau-jokių trinkelių, šlakų ir kitos nesamonės Lietuvoje negali būti.Mums visko pakanka ir be jūsų „gerų“darbų.Visų pirma ponai „viarslininkai“ išmokite nemeluoti, elgtis garbingai ir užsitarnauti pasitikėjimą.Ir tik paskui siūlykite lietuviams savo naujus išsigalvojimus.
Be abejo, Klaipedos miesto patriotes ir visuomenininkes Virginijos Jurgilevicienes nuomone ir straipsnis del siuksliu perdirbimo Klaipedoje yra labai aktualus. Aktualus ne tik Klaipedai. Visos Lietuvos mastu su siuksliu rusiavimu , isvezimu ir perdirbimu yra tikra beda jei ne nusikaltimas.Visi tie bambaliai spalvoti ar ne visai miestu nepuosia. Smarve prie ju riecia nosi ypac vasaros metu. Is savo karcios patirties galiu paskyti, kad rusiuoti atliekas daugelyje rajonu neapsimoka, nes jas isvezancios masinos supila i viena masina ir nuvezus i siuksliu surinkimo – perdirbimo vietas, jos vel suverciamos kartu. Gal but, ne visos ir ne visur, to tvirtinti negaleciau. taciau is paciu vezeju girdime tokius pasakymus. Mokame ne taip mazus pinigus uz siuksliu isvezima, rusiuojame jas ir pamate ka neteisingai besielgiant bandome padeti taisyti, bet isgirstame – biurokratini atsakyma, mes nieko negalime pakeisti ir padaryti- zmones turi ismokti rusiuoti, tik tada bus ir perdirbimo imonems gerai ir zmonems/O as manau, jei jau tau, verslininke ,parupo tos atliekos ir tu supratai perdirbimo naudos efekta- turetum pasukti galva ir del atlieku perdirbimo svaruma bei sauguma. Gyvenime gi verslui dazniausiai rupi tik greitos naudos gavimas bet kokiom aplinkybem, Suprantant, kad Siuksliu vezejai ir perdirbejai gauna is siuksliu pelna, gyventojai turetu uz siuksliu isvezima nemoketi. Gerai, mes sutiktumem siuksles jums isrusiuoti, i jusu parupintus konteinerius, kad miestai ir kaimai butu svarus, o jus pasirupinate siuksliu, t, antriniu zaliavu sandeliavimu ir perdirbimu. Tiek daug girdime spaudoje ir per kitas medias apie didziausias galimybes, ekologija ir tt. Taciau kai norima tik pasipelnyti, nebemastant nei apie gamta, nei apie zmonija, jos ateiti po saves, kyla dideli skandalai ir susipriesinimai. O jug reiketu gyventi ne tik sia diena . Visi noretume gyventi svariai ir saugiai.