Lietuvos Vyriausiasis kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas
Palmira Martinkienė 2017-12-28 parašė straipsnį „Žinomi politikai palaiko NATO priešininkus?“.
Šiame straipsnyje esu paminėtair aš. Todėl pirmiausia susiradau Viačeslav Titov facebooką ir perskaičiau rusų kalba Edvino Keriko įrašą: „Ateis laikas ir mes tuos NATO užpakalių laižytojus aikštėse traiškysime!!! ( „Не чего придёт время и мы этих натовских задницо лизов на площадях будем давить!!!“).
Keista, bendraujant su Edvinu nepastebėjau, kad jis būtų aršus NATO priešininkas, koks atsiskleidė facebooke. Taip pat jo paskyroje radau krūvą nuotraukų, kuriose matosi Edvinas. Tiesa ta, kad tose nuotraukose Edvino kita pavardė. Šalia jo matosi ir draugužis Antanas.
Norisi paklausti, kodėl Edvinas vieną kalba, gyvai bendraudamas, ir kitoks pasirodo facebooke? Istorijai, o gal būt prokuratūrai paliksime išsiaiškinti kodėl grasina mus traiškyti.
Palmira Martinkienė nutarė viešai pakomentuoti Arūno Marčausko absurdiškus išvedžiojimus iš jo facebook paskyros „Klaipėdietiški memai“. Tuo pačiu ji nusprendė paviešinti apie memo surastus tariamus priešus, iš kurių vienas esu aš, Virginija Jurgilevičienė. Kitas priešas esanti Nika Puteikienė, kurią, pagal memą, pažįstu ir su ja bendrauju ne tik virtualioje erdvėje, bet ir realioje aplinkoje. Priešu tapau todėl, kad palaikinau V. Titovo 2017-11-21 įrašą, kuriame jis informavo apie Giedriaus Grabausko, Olego Titorenko ir Žilvino Razmino vykstantį teismą. Taip, palaikinau, nes man ši teisminė byla yra absurdiška, kadangi piliečius nepagrįstai bandoma padaryti kaltais.
Kai į Lietuvą iš rytų 1940 m. birželio mėn. įžengė okupantas, tai mūsų kariuomenė neiššovė nei šovinio. Mano tėvas kaip tik tuo laiku buvo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kareivis. Dar paauglei jis pasakojo kaip karininkus išvežė, o kareiviams buvo liepta nusisegti Lietuvos valstybės ženklus – vyčius, stulpus. Po to juos išsiuntė skusti bulvių, ką aš ir matau išlikusiose tėvo nuotraukose. Lietuvą išdavė, pardavė aukščiausio rango karininkas – kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas, o ne eiliniai. Mūsų valstybės istorijos pavyzdžiai rodo, kad didžiausią žalą padaro aukščiausi šalies atstovai. Manome, kad šis principas galioja ir šiandien.
Konstitucija piliečiams garantuoja žodžio laisvę. Už ką trys vyrai yra teisiami – už nuomonę ar nesantaikos kurstymą? Nepasitikėdama žiniasklaida, stebėjau teismo procesą tiesiogiai. Vyrai teisiami už 2-jų reklaminių lapelių turinį: prieš eurą ir prieš NATO. Specialistai turėjo nuspręsti, ar yra tuose lapeliuose neapykantos, smurto, kurstymo ginklu versti valdžią. Ekspertės pažymėjimą turinti Jūratė Urbonienė neįžvelgė smurto, kurstymo, nesantaikos. Tada buvo pakviestas Laimutis Laužikas, kuris neturi eksperto pažymėjimo, tačiau šis pilietis padarė išvadas tokias kokių reikėjo, kad vyrus būtų galima teisti. Vieno iš teisiamojo advokatas, atvykusio liudyti L, Laužiko paklausė, kokia metodika jis vadovavosi darydamas išvadas, jog lapeliuose yra reikalaujama smurtauti. Atsakymas nustebino, nes L. Laužikas pasirodė, naudojosi rusų lingvisto Baranov metodika. Advokatas pasiteiravo, ką ta metodika turi bendro su lietuvių kalba? L. Laužikas pasakė, jog kažkas turi dirbti nemalonius darbus. Geriau jis būtų atvirai mums, teismo stebėtojams, pasakęs, kad Lietuvos valdžiai reikia ištikimai tarnaujančių melui. Melo dėka, kaip ir putino Rusijoje, galima žmones teisti, nubausti didelėmis piniginėmis bausmėmis, t.y. dar labiau skurdinti piliečius.
Kas iš Klaipėdos politikų ateina į teismo salę, kas sėdi ir moraliai palaiko žmones, kurie už savo įsitikinimus yra tampomi po teismus. Vienintelis Viačiaslav Titov. Už tai ir palaikinau jo įrašą facebooke.
Šiuo metu esu seniūnaitė. Mano seniūnijoje yra keletas daugiaaukščių namų, kurie buvo pastatyti tarybinių karininkų šeimoms. Šiandien juose gyvena nemažai rusakalbių. Tokie teismai, kurių tikslas gąsdinti piliečius, daro didžiulę žalą bendruomenei, nes ji dar labiau skaldosi. Rusakabiai mūsų, lietuvių, bijo, užsidaro, stengiasi nebendrauti. Visuomenės suskaldymas yra didžiulė žala valstybei. A. Marčauskas. ieškodamas priešų, tik dar kartą patvirtina, kad valdžia nežino kokio piliečio norėtų ir kaip reikia jį ugdyti. Iš mūsų, piliečių, reikalaujama pasmerkti kitaip mąstančius ir iš jų padaryti priešus. Tai pavojingas reikalavimas, vedantis tiek į valstybės, tiek į piliečių susinaikinimą.
Valstybės, žiniasklaidos pareiga ne skaldyti piliečius, bet ieškoti bendrų sąlyčio taškų, nes į šį pasaulį ateiname mylėti ir būti mylimais. Nesvarbu, ar tu esi lietuvis, ar rusakalbis.
Manau, kad visada visuomenėje atsiras piliečių, kurie didžiuosis savo įžvalgomis ieškant priešų. Viešpatie, taip norisi, kad tai būtų tik A. Marčausko problema. Deja, P. Martinkienė paviešindama jo išvadas per žiniasklaidą, nutarė, kad tai ne jo asmeninė, bet visuomenės problema.
Ko gero, dėl Edvino Keriko padaryto įrašo ir A. Marčausko svaičiojimų paviešinimo teks kreiptis į prokuratūrą.
Virginija Jurgilevičienė