Grupė piliečių iš Klaipėdos 2017m. balandžio 19d. vyko į Seimo peticijų komisiją, Tą dieną svarstė jų pateiktą prašymą dėl įstatymo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 8 punkto papildymo. Peticijų komisija netenkino jų prašymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Socialinių ir darbo reikalų ministerijos pateikta informacija.
Susipažinę su ministerijos raštais, išklausę atstovo teiginių, nutarėme užsirašyti į priėmimą pas ministrą Liną Kukuraitį.
Priėmimas vyko 2017 m. birželio 27 d. Pirmiausia išsakėme priekaištus dėl ministerijos siunčiamų raštų. Mūsų prašymo esmė, kad papildžius Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 straipsnio 1 dalies 8 punktu atsirastu galimybė savivaldybės butą išsipirkti lengvatinėmis sąlygomis. Šis įstatymo punktas kalba apie savivaldybės būsto pardavimo kainą. Ministras sutiko, kad tarnautojai savo rašte rašo apie esamo įstatymo nuostatas, o ne apie būsto pardavimo kainas. Ministras pasirašo atsakymus. Dėdamas parašą, jis turi perskaityti piliečio prašymą ir pažiūrėti koks yra atsakymas. Negalima pasirašinėti raštus, kurie yra niekiniai.
Kita pastaba buvo dėl ministerijos atstovo išsakytų motyvų atsisakyti įrašyti įstatyme savivaldybės būsto pardavimo lengvatines sąlygas. Išgirdome vėl tuos pačius argumentus. kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatymą, privalo būti naudojamas socialinio būsto fondo plėtrai. Pigiau pardavus savivaldybės būstus bus gauta mažiau lėšų naujų socialinių būstų įsigijimui. Klausaisi tokius teiginius ir darosi baisu, kad rinkti deputatai, tarnautojai net nežino, kad didžiausias valstybės turtas yra žmonės. Kiekvienas žmogus neša valstybei didžiulę naudą. Už visas paslaugas, kuriomis naudojasi, o tai važiavimas autobusu, kirpyklos, siuvyklos, komunalinės ir t.t. kiekvieną kartą moka 21 procentą pridėtinės vertės mokestį valstybei. Valstybė taip pat gauna 21 procentą nuo euro už bet kokią prekę, kurią perka pilietis. Nėra žmogaus nėra mokesčio. Seimo narių, klerkų pagrindinis rūpestis turėtų būti išlaikyti žmones Lietuvoje, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, nekirsti šakų ant kurių patys laikosi.
Tie žmones, kurie nori nusipirkti savivaldybės būstą, nėra anksčiau privatizavę būsto. Tai vidutinio ir jaunesnio amžiaus piliečiai. Pati valstybė nutarė užprogramuoti socialinę neteisybę. Vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai įsigijo butą už kelias dešimtis eurų, o jaunesnio amžiaus, ar dėl kitų priežasčių negalėję būsto įsigyti piliečiai, pagal Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą jau turi mokėti už butą keliasdešimt tūkstančių eurų. Pasirodo, kad šiai gyventojų grupei reikia ne tik auginti vaikus, mokėti didžiulius mokesčius, bet dar padėti kaupti lėšas naujų būtų įsigijimui. Tai nepanešama papildoma mokestinė našta, todėl piliečiai bėga iš Lietuvos. Nebegalima tęsti išvijimo iš Lietuvos politikos. Valdininko atsakymas buvo toks, kad Lietuvoje yra apie 12 tūkstančių piliečių laukiančių savivaldybės ar socialinio būsto, nesuteikus, jie, negaunantys buto, taip pat emigruos iš Lietuvos. Piliečiai savivaldybės būsto neįperka, jie emigruoja. Stovintys eilėje socialiniam būstui gauti, kai jo negauna – emigruoja. Reikia ieškoti lėšų, bet ne reketuoti piliečius, kurie nespėjo privatizuoti būsto pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą nustatytą tvarką iki 1998 m. liepos 1 d. Ministerija turi pinigų. Ministras privalo uždrausti taškyti pinigus vėjais. Įdomu kiek pinigų yra skirta konferencijoms, kurių metu ministerijos valdininkai važinėjasi po Lietuvą ir savivaldybės valdininkus informuoja apie Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimus. Šiandien kada yra internetas ir puikios galimybės teikti informaciją nėra reikalo važinėti ministerijos darbuotojams į komandiruotes dėl informacijos pasidalinimo. Kiekvieną eurą reikia skirti būstų įsigijimu ar jų statybai, o ne taškyti įvairiems nereikalingiems projektams, studijoms.
Laisvą laiką praleidome vaikštinėdami po Vilnių, bendraudami su piketuotojais prie Seimo ir Vyriausybės, apžiūrinėjome bažnyčias, nusifotografavome atminčiai prie Rotušės.
Reikėjo dar išsakyti nuomonę apie Klaipėdos savivaldybės socialinio sk.,,amžinųjų” darbuotojų jautrumą, supratimą ir pagalbą bėdos ištiktų ar problemų turinčių sunkiai gyvenančių miestiečių atžvilgiu.:D:D:D