Ponas užsienietis Grant Gochin atsiuntė kvietimą tapti jo facebook draugu. Aišku, kad žvilgtelėjau į būsimo draugo, ar priešo profilio sieną. Pasirodo, jis domisi lietuviška holokausto istorija, o daugiausia informacijos ir straipsnių yra iš Lietuvos.
Ponas G. Gochin rašo apie save, kad dešimt metų jis buvo vienišas kovotojas: „daužiau savo vienišą būgną“. Dabar atsirado Dillon Hosier ir Silvia Fotim o būgną, kaip matosi, jau daužo trise. Pagal G. Gochin, kai prisijungė Dillon, tai holokausto tema skamba visame pasaulyje.
Pagal mane, jei jo tema ėmė domėtis pasaulis, tai turėtų atsispindėti ir ant jo sienos. Deja, G. Gochin facebooke daugiausia informacijos iš Lietuvos. G. Gochin net mano straipsniu pasidalino. Už ką jam didelis ačiū. Bet niekaip savo pamąstymų ar „ProPatrijos“ parodijos „Nacis“ negaliu pavadinti pasaulinio lygio spauda. Nekvepia pasaulio spauda ir LRT.lt ar kito panašaus mūsų informacijos centro sapalionės.
Pasirodo, fantazijas apie tarptautinį skandalą viešai yra platinamos ir Lietuvoje. Tuo užsiėmė Aurimas Šimeliūnas. Jis savo straipsnyje „Būti iš dalies propagandistais nepavyks“, ,kuris buvo patalpintas „Bernardinai.lt“ parašė, kad teko „sulaukti pasmerkimo iš Vakarų valstybių ambasadų“. Komentare po jo straipsniu. Valentinas Šapalas rašo, „Jokio prof. V. Rakučio pasmerkimo iš užsienio ambasadų nebuvo.“ Jis pabrėžė, kad buvo komentarai socialiniuose tinkluose, o tai nėra oficialus užsienio ambasadų pasmerkimas.
Kas nutiko lietuviškam putinistų propagandiniam flangui? Kodėl, bent įtikinamo melo nesugeba pateikti apie pasaulinį skandalą dėl holohausto neigimo ?
Kas paskatino prie „vienišo kovotojo“ prisijungti kitus asmenis?
Sovietų sąjungos indėlis į žydų žudynes, kai puikiai žinojo su kokia valstybe pasirašo Ribentropo – Molotovo paktą, yra didžiulis. Putino Rusija nenori girdėti patarlės „Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu“. Mūsų, Lietuvos gyventojų, sąžinę užgulė 200000 žydų gyvybių. O Sovietų sąjungos perėmėjos Rusijos sąžinę slegia 6 milijonai. Ji, Sovietų sąjunga, išleido patį žiauriausią džiną, kai susidraugavo su nacistine Vokietija. Kas šiandien vyksta Rusijoje? Vietoj to, kad pripažintų, jog Sovietų sąjungos sprendimai „užkūrė“ II pasaulinį karą, atnešė šimtams tautų mirtį, tame tarpe ir žydų tautai, Putino Rusija pristeigė nevyriausybinių organizacijų, net įkūrė slaptoje tarnyboje skyrių, kuris prižiūri, kaip įgyvendinama pagrindinė misija – neigti dalyvavimą genocide, klastoti istoriją. Užsakovą, kuris reikalauja neigti, meluoti, tyčiotis iš praeities įvykių pažįsta visas pasaulis – Putino Rusija. O ar žinome, kas įgyvendina Kremliaus informacinio karo užduotis, kas yra vykdytojais? Vykdytojus turime tik numanyti. Negi jie girsis pasauliui, kad dirba Kremliui. Manau, kad vienišo kovotojo, G. Gochin gretos neatsitiktinai pasipildė. Manau, jog už šių trijų draugų G. Gochin , D.Hosier ir S. Foti stovi Putino Rusija.
Putino propagandinės tarnybos tikslas – išbalinti Sovietų sąjungos kruvinosios istorijos dalį. Manau, tos trijulės kurstomam dirbtiniam skandalui labai pritiko 17 darbuotojų skundas prieš Vidmantą Valiušaitį ir lietuviškos žiniasklaidos puolimas prieš Valdą Rakutį dėl jo pasisakymo. Manau, kad trijulės tikslas – ne tik atlikti Rusijos spec. tarnybų užsakymą, bet dar organizuoti reklamą ponios Silvijos knygai “ Nacio anūkė“.
Ponai ieško pinigų, prašo paaukoti, kad galėtų padovanoti generolo Vėtros anūkės 535 knygas Kongreso nariams. Savo knygą reklamuoja per New York Times. Manau, kad prie šios knygos reklamos, prie Putino Rusijos reikalavimo pateikti visuomenei tinkamas pažiūras, prisideda Alvydas Nikžentaitis, Vytautas Bruveris, Indrė Makaraitytė, Andrius Tapinas bei dar visa plejada istorikų ir žurnalistų. Dirbtinų skandalų organizatoriai, kam iš tikro dirbate?
Nei verkti, nei juoktis, kai V. Bruveris aiškina, kad jis, esąs, Briuselio propagandos atstovas. Nemanau, kad šis žurnalistas nežino apie Rusijos užsienio žvalgybos generolą Vladimirą Černovą, kurio pagrindinė misija – kaimyninių valstybių istorijos juodinimas, o Rusijos – švarinimas. Šis darbas iš Rusijos biudžeto yra gerai finansuojamas, bet informacinio karo rezultatai nėra geri, nes Ribentropo-Molotovo pakto padaryta žala tapo slenksčiu, kurio neperlipa, o t. y. negali įtikinti pasaulio visuomenės, kad nemeluoja, neiškraipo istorijos. Nesiseka skleisti ir sąmokslo teorijos, kad Lietuvoje neigiamas holokaustas arba, kad žudynes vykdė tik lietuviai. Todėl manau, kad V. Bruverio vertybės artimos fondui,„Историческая память“, kurio vienas iš uždavinių yra diskredituoti oficialias vietines istorines-politines struktūras (komisijas, nacionalinės atminties institutus). Manau, kad V. Bruveris neatsitiktinai viešai pareiškė, jog negalima perduoti galių asmenims, kurie nėra įtakojami Kremliaus.
Kodėl V. Bruveriui ir jo Co toli iki europinių vertybių? Todėl, kad Briuseliui didžiausia vertybė yra istorinė tiesa, nes jos neįmanoma panaudoti informaciniame kare. Kas nutiks, jei valstybė savo ideologiją, pažiūras formuos vadovaudamasi ne tiesa, o herojais, kuriems pripaišys mistinius darbus? Tas pats , kas nutiko Sovietų sąjungai su maryčių melnikaičių kultu – susinaikins. Todėl V. Rakučio pranešimo forma, kai pateikė klausimus vadovaujantis tiesa, negali būti įvardinta, kaip įžeidžianti ir netinkanti holokausto paminėjimo. Tiesa yra vienintelis Lietuvos ginklas informaciniame kare. Tai dar kartą turės išgirsti specialus Kremliaus direktoratas, kuriam vadovauja Rusijos užsienio žvalgybos generolas V. Černovas ir jo pagalbininkai, kurie užsienyje padeda mušti būgną D. Hosier, S. Foti G. Gochin. Lietuvoje, manau, kad melo būgną muša ir kalba apie moralę pagal putinistų išdirbtą schemą – Alvydas Nikžentaitis, Vytautas Bruveris, Indrė Makaraitytė, Andrius Tapinas, Valdemaras Klumbys ir Co.
Mus, Europos vertybių puoselėtojus, tiesa išlaisvins, o jus, Rusijos užsienio žvalgybos generolo V. Černovo užsakymų vykdytojus, įklampins į melo ir susinaikinimo purvą.
Bendruomeniškumas žydus tūkstantmečiais palaikė ir gelbėjo, bendruomeniškumas juos ujo ir udys.
Tauta tokia gabi ir išmani, kaip daugelis kitų, sąvastį tūkstančius metų išlaikiusių tautų. Tačiau kuklumu jų vedantieji nesirgo ir neserga. O dokumentai liudyja, kad žydai, kaip ir visos tautos, gerbia, klauso ir palaiko savus skriaudėjus, savus budelius. Tik apie tą pagarbą ir palaikymą tyli, kaip žuvys, užčiaupę savo pagrindinę darbo vietą – nasrus. O va pulti ir gintis – jie pagirtini profesionalai. Nuo Markso – Lenino – Stslino – Dušanskio ir daugelio litvakų laikų. Savo nelaimių naudą jie jau mikliai vadina bizniu. Tik tyliai, tyliai… Dar gojai išgirs… Suprantate, visi jie tokie patys ir šaunūs ir niekšai, ir dori ir veidmainiai… Nustebote? Galvojote, kad tik mes, lietuviai, tokie nė žodžio gero ir skanaus, nė sąžinės jokios dažniausiai? Ot, kad žydai, tie velniai – gražuoliai, mokėt į veidrodį žiūrėti… O kas moka?