Klaipėdiečiai 10 metų kiekvieno mėnesio 17 dieną ateina į Atgimimo aikštę paklausti, kodėl valdžia nuo Lietuvos piliečių paslėpė mergaitę, kuri buvo pedofilijos liudininkė ir kuriai 2012 m. buvo aštuoneri metai? Lietuvos piliečiai, tėčio sesuo, mergaitės seneliai, jų kaimynė valdžiai tapo pavojingais nusikaltėliais. Vėliau valdžioje esantys organizavo teismus, kuriuose apkaltino senelius, kaimynę, kad vaiką mokino kalbėti apie seksualinius suaugusių žaidimus. Valdžia patenkinta, nes atsirado piliečių, kurie patikėjo melu, bet žymiai daugiau yra piliečių, kuriems valdžios pasakos yra tik pasakomis, kurie nenori, kad Nepriklausomoje Lietuvoje gyventojai būtų vadinami pavojingais, nepatikimais.
Deimantė jau pilnametė, svarbiausia, kad ji būtų gyva. Gyvybę mergaitei davė ne valdžioje sėdintys ir ne jie turi teisę ją atimti.
Klaipėdiečiai, kurie atėjo į Atgimimo aikštę sprendė, ar toliau tęsti akciją. Ar ateiti kiekvieno mėnesio 17 d.? Vieni buvo, kad tęsti, nes prieš 10 metų raštu informavo savivaldybę, kad rinksis kiekvieno mėnesio 17 d. į Atgimimo aikštę iki to laiko, kol jiems valdžia pateiks įrodymus, kad mergaitė nenužudyta kaip jos tėtis, teisėjas ir motinos sesuo. Kiti, kad valdžia savo nusikaltimą slėps ir reikia surasti kitų būdų, o ne organizuoti viešas akcijas – paklausimus, nes valdžia jų negirdi.
Piliečiai nėra valdžios pastumdėliai, kuriems galima pateikti informacijos tiek , kiek valdžiai atrodys, kad reikia. Piliečiai yra savo šalies šeimininkai ir jų valstybėje pedofilija negali klestėti, o tuo labiau tokie nusikaltimai būti slepiami. Nors valdžia pademonstravo, kad baudžia tuos, kurie atskleidė šlykščiausią nusikaltimą – vaikų išnaudojimą, bet apsimesti, kad pritariame valdžios melui yra taip pat nusikaltimas.
Piliečiai negali dalyvauti nusikaltime, tai žmogiškumo praradimas. Ateisime ir birželio 17 dieną.