2025 m. sausio 13 d. Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas savo posėdyje sprendė, ar Liudo Giros gatvė bus pavadinta Ernsto Vicherto vardu.
Komiteto narių nuomonė išsiskyrė. Arūnas Tuma pasidomėjo, kodėl dėl L. Giros gatvės pervadinimo nebuvo organizuota apklausa, o dėl S. Nėries buvo? Atsakymo nesulaukė. Nebuvo kam atsakyti, nes šios iniciatyvos autorius Vitalijus Juška nebuvo pakviestas į posėdį.
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo darbo grupės (toliau -Darbo grupė) sprendimas įgijo įdomų apibrėžimą: „noriu, nenoriu“. Ji nusprendė, kad pervadinant S. Nėries gatvę reikia atsiklausti žmonių. Dėl to buvo pasiūlyta balsuoti už Donelaičio gatvės pratęsimą, už istorinį Stoties vardą, ar patiems gyventojams pasirinkti kitą pavadinimą. Tai – noriu apklausos. Dėl L. Giros gatvės pervadinimo nusprendė, jog nereikia atsiklausti klaipėdiečių. Tai – nenoriu apklausos. Darbo grupė pasirinko tik vieną variantą – grąžinti istorinį gatvės vardą – Ernstas Vichertas.
Kodėl tik du tarybos nariai: A. Tuma ir Sergejus Mažūga susilaikė ir nebalsavo už E. Vicherto gatvės pavadinimą? Kodėl tik dviems tarybos nariams užkliuvo absurdiškas Darbo grupės sprendimas, nesiūlyti apklausos, o primygtinai reikalauti gatvę pavadinti E. Vicherto vardu?
Keistai atrodo, kai komisijos pirmininkas, prisirinkęs šmeižikiškos informacijos apie L. Girą, teigia apie jo dalyvavimą su šautuvu pokario įvykiuose. Jis 1945 m. iš Maskvos grįžo sunkiai sergantis ir netrukus mirė. Niekas nepateisina kolaboravimą su okupantu, kaip ir melą apie tuos, kurie dalyvavo tuose įvykiuose. “Patriotai” pila šmeižtą ant kolaborantų, tikėdamiesi, jog tada atsiras daugiau pasmerkenčių jų elgesį. Deja, tai iššaukia atvirkštinę reakciją.
Prie S. Nėries ir L. Giros gatvių pavadinimų keitimo sprendimų yra pridėti pusinės tiesos teiginiai surašyti Darbo grupės protokoluose. Jais remiantis reikalaujama , kad tarybos nariai priimtų abejotinus sprendimus.
Klaipėdos krašte 1935 m. įvyko Seimelio rinkimai. 1935-1936 m. Klaipėdos krašto gubernatoriaus Vlado Kurkausko įžvalgose parašyta, kad Vokietijos propaganda kišosi organizuojant Klaipėdos krašto Seimelio rinkimus. Gubernatorius manė, jog rinkimams laimėti padėjo fiurerio pareiškimai Reichstage ( Fiureris prieš Lietuvą).
Kai Vokietijoje valdžia atiteko naciams, tai lietuviai tikrai nesprendė dėl E. Vicherto vardo gatvės pavadinimo. Apie naujos gatvės atsiradimą parašė lietuviški laikraščiai informuodami faktą (Klaipėdos Kraßto Waldžios Žinios, 1938, 101, 731), o ne tautos norą.
Štai ką Albertas Juška ir Algirdas Antanas Gliožaitis rašo Mažosios Lietuvos enciklopedijoje, straipsnyje “Klaipėdos krašto okupacija ir aneksija”: „1938 privertė Lietuvą paleisti iš kalėjimo Klaipėdos krašto nacių vadą Ernstą Neumanną ir kitus hitlerininkus. Spalio 14 d. vokiečių nacionalistai visas krašto vokiečių organizacijas subūrė į pronacistinę Memeldeutscher Kulturverband [Klaipėdos vokiečių kultūros sąjunga]. Netrukus jai priklausė 40 000–60 000 narių. Iš aktyviausių, fiziškai stiprių vyrų Vokietijos SS pavyzdžiu organizuotos Ordnungsdienste …..Priekulės smogikai žiauriai sumušė darbininką Benį Jonušį, kuris nuvežtas į ligoninę nuo žaizdų mirė. Saugiškis ūkininkas Gailius sumuštas už tai, kad kalbėjo lietuviškai; JAV žurnalistas Robertas Sellmeris – kad neatsakė į nacistų pasveikinimą „Heil Hitler“. 1938 lapkritį vien Klaipėdoje per savaitę užpulta 80 lietuvių mokinių, nukentėjo 53 Vytauto Didžiojo gimnazijos, 18 Valstybinės amatų mokyklos moksleivių.“
Darbo grupė puikiai žinodama, kas dėjosi 1938m. spalio-lapkričio mėnesiais Klaipėdoje ir , kad Lietuvai Klaipėda priklausė tik formaliai, o faktiški šeimininkai buvo rudmarškiniai, visvien pasiūlė gatvės pavadinimą, nepaisant tų istorinių įvykių, grąžinti.
Manau, kad šiuo atveju, kai istorikai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos komiteto nariams pateikė tik dalį istorinės informacijos, o kitą nutylėjo, pasielgė nedorovingai.
Kiek tarybos narių pasitelkia loginį mąstymą ir aiškinasi, kodėl vienu atveju reikia apklausos, o kitu – ne, o negavę atsakymo nebalsuoja už abejotiną sprendimą? Iš šio posėdžio matosi, kad tik du, o keturi tiki specialistais. Ar ne laikas jau paprašyti saugoti Klaipėdą ir klaipėdiečius nuo įvairių sričių “specialistų” ar “geradarių”?
Kiek dar šiandieniniams provokiškiems veikėjams turėsime aiškinti, kad rašyti straipsnius t.y. žinoti apie E. Vichertą, Prūsijos hercogystę, karalystę ir panašią istoriją yra būtina, tačiau tai įamžinti, aktualizuoti, puoselėti visiškai netinka?