Vidas Pašilis
2016-06-16 LR Seimas turėjo balsuoti už naujojo Darbo kodekso projektą ir kitais gyventojams socialiai jautriais klausimais. Ta proga iš visos Lietuvos į mitingą prie seimo susirinko aktyvesni piliečiai.
Iš Klaipėdos į Vilnių vežusiame profsąjungiečių autobuse atsirado pora vietų ir Klaipėdos jungtinio demokratinio judėjimo pirmininko pavaduotojui Virginijui Partaukui bei VšĮ „Plaukimas visiems“ vadovui Germanui Čepui.
Prie Seimo buvo iškelti plakatai, raginantys piliečius drąsiai ir vieningai kovoti už savo teises: „Skandinavai susikūrė gerovę „daužydami“ valdžiai langus. Mečys Laurinkus“, „Senovės graikai abejingus piliečius vadino idiotais“, „Jaunime, ne emigruok, o prieš korumpuotą valdžią kovok!“, „Korumpuoti valdžiažmogiai, nestumkite į Putino glėbį Lietuvos piliečių“ ir t.t. Tarp kitų išsiskyrė du plakatai prašantys padėti įveikti baisią ligą uostamiestyje-korupciją,
Klaipėda yra vienintelis didmiestis, kuriame STT pareigūnai nereiškia įtarimų, nededa antrankių vietos tarnautojams, medikams, politikams, merams ar vicemerams. Pasiteisinama tuo, kad STT padalinys puikiai dirba prevenciškai, todėl korupcijos Klaipėdoje nėra. Mūsų nuomone, realybė yra visai kitokia. Tie, kas iš arčiau ir aktyviau stebi miestą valdantį „elitą“, mato realų vaizdą, o ne viešai piešiamą pačių vietos politikų ir jų bičiulių. Drįstame manyti, kad uostamiestyje, per vienos politinės jėgos valdymo ilgametį, išsikerojo visas miesto gyvenimo sritis apėmusi, rafinuota, todėl eilinių miestiečių sunkiai pastebima korupcija. Teisėsaugos ir politikų vadovai, sėdintys toli sostinėje, apie realią situaciją pas mus nežino arba su ja susitaiko. Naiviai viliamės, kad nežino, nes, matomai, mūsų „elitas“ yra sutaręs apie juodąją gyvenimo pusę viešai nekalbėti, „nešvarių marškinių‘ viešai neskalbti, gyventi broliškai, klaipėdietiškai.
Išimtis yra 2011m. kovo 17diena, kuomet dienraštyje „Vakarų ekspresas‘ tuometinis drąsus žurnalistas Denisas Nikitenka paviešino keleto miesto tarybos narių drąsius pasisakymus. ( Tiesa, žurnalistas neužilgo paliko dienraštį). Pacituosime keletą atvirų minčių. Alfonsas Bargaila teigė, kad „10% politikų stengėsi padėti savo miestui, o kiti tvarko asmeninius reikalus.“ Kitas tarybos narys Antanas Gintautas Murauskas pasakė taip, kad „pamačiau kas per žmones dirba, kokia jų sąžinė, melagystės, dar su tokiais žmonėmis nebuvau susitikęs, išvydau tikruosius jų veidus… Jie vien tik verslą suka, ten dideli pinigai. Pamačiau daug purvo jau pačioje pradžioje. Vyksta konkursai, patys sau įkainius nustato. Kiek ten prisitaikėlių. Negalima Taryboje daugiau dviejų kadencijų būti, nes po to visi kaip broliai tampa, jų oponentams neįmanoma įveikti“. Konservatorius Kęstutis Gabšys apie miesto tarybos darbą atsiliepė taip“ nuvylė didelė inercija administracijoje, kai ieško būdų nieko nedaryti“, Marius Usonis, konservatorius žurnalistui pasakė „ Kas nepatiko, tai strateginio planavimo nebuvimas, nes prižada, minčių idėjų daug, o pinigų dešimt kartų mažiau. Ir tie nešvarūs, negražūs žaidimai, kai lėšos paskirstomos savo rato žmonėms, nors yra ir svarbesnių tikslų, bet jai juos įgyvendins ne savas, tai lėšų skyrimas atidedamas. Daug politikavimo, gaudynių.“ Eugenija Odebrecht, konservatorė žurnalistui perteikė tokias mintis „… kad politikai per ilgai užsisėdi politikoje, pradeda žvelgti kaip pro Baltųjų rūmų langus, jie nebebūna miesto piliečiais, klerkai – taip pat. Politikas turi nuolat gyventi nerime ir rūpintis“ Perskaičius buvusių politikų žodžius paaiškėja, kad STT Klaipėdos valdybos prevencinės ir visos kitos antikorupcinės priemonės yra niekinės, imitacinės. Kažkas sakys, kad tai buvo seniai ir netiesa. Tiesa, nes niekas tuometinių politikų ir paties dienraščio šmeižtu neapkaltino, bylų nekėlė.
Miestą tebevaldo ta pati politinė jėga, nesvarbu kaip besivadintų– sveiko proto ar nelabai. Į kurią pusę ir kiek pažengta nuo 2011 metų parodo dvigubų standartų ąsas, klaipėdietiškas „produktas“ Eligijus Masiulis, kaip geras mokinys pranokęs savo mokytojus klaipėdiečius: Arvydą Cesiulį, Eugenijų Gentvilą ir kitus.
Kol Klaipėdos prokurorų, vadovaujamų Simono Minkevičiaus, ir vietos STT pareigūnų, vadovaujamų Arvydo Juršėno, rankos yra surištos, lieka vienintelė viltis – Remigijus Šimašius. Perskaičius liberalų sąjūdžio suvažiavime pasakytą naujojo pirmininko kalbą, galima drąsiai pasirašyti beveik po kiekvienu žodžiu. Jeigu taip elgtųsi visi Lietuvos gyventojai, korupcija išsisklaidytų, kaip dūmas iš Eugenijaus pypkės. Nepalieka bloga nuojauta, jog gali nutikti taip, R. Šimašiaus deklaruojami teisingi ir kilnūs tikslai taip ir liks deklaracijomis ir paskęs būtent senųjų liberaliųjų „vilkų‘ leidžiamuose dūmuose.
Viltis miršta paskutinė. Todėl Klaipėdos visuomeninkai, ir netik jie, deda viltis į naująjį Liberalų sąjūdžio vadovą bei kitus principingus (jei tokių yra) jo kolegas. Su šita intencija prie liberalų būstinės Vašingtono aikštėje ir įvyko simbolinis vieno asmens piketas – pagalbos šauksmas. Plakatuose buvo parašyta: „R. Šimašiau, padėk įveikti visuotinę, rafinuotą, liberaliąją korupciją Klaipėdoje !“, „Generole V. Gailiau, skelbk karą visuotinei, rafinuotai, liberaliajai korupcijai Klaipėdoje !“
Pagirtina, kad iš partijos būstinės išėjęs atstovas viešiesiems ryšiams pasidomėjo kokios problemos neduoda ramybės klaipėdiečiams. Taip pat simpatiška sekretorė pažymėjo registracijos žurnale piketo pagrindinę informaciją. Gaila, kad reikėjo skubėti į Klaipėdon išvykstantį autobusą ir nebeliko laiko nueiti baltuoju tiltu iki Vilniaus mero darbovietės. Tikimės, kad sulauksime R. Šimašiaus skambučio ir bendromis pastangomis pasieksime, kad jo pasakyti puikūs antikorupciniai žodžiai taptų kūnu ne tik sostinėje, bet ir uostamiestyje. O gal tai tik skambūs priešrinkiminiai pažadai?
Nepamiršome, kaip E. Gentvilas žadėjo, jog Lietuvos vakaruose esanti Klaipėda bus antrasis Amsterdamas. Ar ne laikas tesėti pažadus?
Virginijus Partaukas prašo liberalų skelbti karą korupcijai