2019 m. balandžio mėn. 6 d. Lietuvos centro partijos nariams buvo organizuotas seminaras „Centro partijos strategija“. Vienas iš pranešėjų buvo Vladimiras Laučius. Politologas uždavė klausimą „Kaip politinėje kovoje turėtų save įvardinti centristai?“ V. Laučius pats ir atsakė, jog save vadinti trečiąja politine jėga yra neteisinga, nes jeigu Lietuvos politikoje nėra aiškių dviejų kelių, tai, be abejo, negali būti ir trečio kelio. Tačiau centristai turi žinoti. kokią politinę erdvę jie užima, kas jie tokie yra – ar centro dešinė, ar centro kairė. Centristai turi labai plačias galimybes perimti tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų programas. Kitaip sakant centristai yra miksas.
Apie rinkiminės kampanijos organizavimą kalbėjo Mindaugas Lapinskas. Jis pasakė, kad jei jūsų teiginius supranta trylikametis, tai rinkiminė kampanija yra gerai paruošta. Didžioji dauguma žmonių nėra įsitraukę į politiką, ja visiškai nesidomi ir sudėtingos kalbos juos atstumia nuo kandidato.
Visą šeštadienį vyko paskaitos, kurių tikslas buvo nusakyti Centro partijos rinkiminę taktiką, strategiją.
Vakare vyko neformalus bendravimas, kurio metu daugiau sužinojome apie Centro partijos Europarlamento sąrašo lyderį Antaną Guogą. Savo prisiminimais pasidalino Tilžės akto signataro Valterio Didžio vaikaitis Tomas Aras. A. Guogai buvo 11 metų, kai atvyko gyventi į Australiją ir jie tapo draugais. Vėliau abudu įsijungė į šalies politinį gyvenimą, įstojo į Centro dešiniųjų partiją. Šią partiją jie pasirinko todėl, kad ji vienintelė nepripažino Lietuvos okupacijos. Jų pasirinkta partija teigė, jog Sovietai užgrobė Nepriklausomą valstybę ir reikalavo Lietuvai grąžinti laisvę. Tiesa, Australijoje buvo partijų, kurios pripažino okupaciją, pritarė Sovietų užgrobimui, pav. Darbiečių partija. Australija laikėsi pozicijos per visą Sovietų okupacinį laikotarpį, kad Pabaltijo valstybės yra okupuotos. Atėjusi Darbiečių partija į valdžią nutarė pritarti Sovietų okupacijai. Galimai dėl to Australijoje jie ilgai valdžioje neužsibuvo.
Australijoje jaunuoliai: Tomas ir Antanas buvo aktyvūs Centro dešiniosios partijos nariai. Ši partija rėmė smulkųjį verslą, šeimas, pozityvią socialinę programą, kurioje pagrindinis tikslas buvo sukurti gyventojų socialinę gerovę. Jei atlyginimas yra mažesnis negu pragyvenimo minimumas, tai socialinių pašalpų dydis turi būti toks, jog būtų galima ne tik išgyventi, bet svarbiausia – pragyventi, t.y. apmokėti kreditus, poilsį ir t.t. Socialinės politikos srityje, tai ko mokėsi ir išmoko lietuviai Australijoje, šiandien Lietuvoje nerasi nei su žiburiu.
A. Guogos politinės pasaulėžiūros formavimuisi nemažai įtakos padarė mažlietuvių emigrantų Valterio ir Liudvikos Didžių šeima. Labai svarbu žinoti, jog okupantų išvyti iš Klaipėdos krašto, jie niekada neprarado ryšio su Tėvyne. Meilės ir ištikimybės savo kraštui mokino sūnų Martyną ir dukrą Ievą bei anūkus ir jų draugus. Ir tai, ką puoselėjo Tilžės akto signataras Valteris Didžys, šiandien Lietuvoje siekia įgyvendinti jo gyvenimo prasmės perėmėjai: Antanas ir Tomas.
A. Guoga sugrįžo prie jaunystėje įdiegtų politinių pažiūrų, kurios buvo centristinės. Todėl pakviestas Centro partijos pirmininko Naglio Puteikio priėmė jo pasiūlymą ir aktyviai įsijungė į centristų gretas. Kitaip sakant, paklaidžiojęs po svetimas politines pievas, sugrįžo prie savo politinių ištakų, kurias įskiepijo garbingas mažlietuvis, Tilžės akto signataras, Lietuvos automobilių sporto čempionas, lietuvių jachtklubo „Buriuotojų sporto klubo“ komodoras, gydytojas Valteris Didžys ir jo žmona Liudvika.
Susitikimo metu išgirsti prisiminimai nuskambėjo, kaip politinės veiklos tęstinumas. Tik tai ką perėmei, tik tai ką toliau vystai turi prasmę ir veda į politinę pergalę.