Dovilų valsčiaus savanoriai

Dovilai pakvietė paminėti Nepriklausomos Lietuvos 107 metines. Ta proga  Klaipėdos rajono etninės kultūros centras organizavo ekskursiją po Dovilus ir dokumentinio filmo “Dovilų kraštas” iš ciklo “Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai” peržiūrą. Vėliau Dovilų bažnyčioje  buvo laikomos Šv. Mišios už Lietuvą.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Algimantas Švanys ir aš,  Virginija Jurgilevičienė,   atvažiavome iš uostamiesčio ne tik drauge su   rajono gyventojais paminėti vargų ir džiaugsmų apipintos  Nepriklausomos Lietuvos  gimtadienio,  bet ir pabendrauti su  etnografu Helmutu Lotužiu, bei su Dovilų seniūnijos seniūne Nijole Ilginiene.  Per facebooką   JAV gyvenantis išeivis Ernestas Lukoševičius, besirūpinantis įamžinimu tautiečių, stojusių  į atsikuriančios Lietuvos kariuomenę  (1918–1923), primygtinai primena, jog nėra įamžinti Dovilų apylinkėje gimę Lietuvos valstybės gynėjai.  E. Lukoševičius siunčia klaipėdiečiams tokią žinutę:  ,,pabandykite ir tada mes visi pasakysime Jums ačiū nuo visos Lietuvos. Užmiršti lengva, o prisiminti vyrus, kurie kovėsi už abi Lietuvas deja neišeina, o gal negalima?“

Iš H. Lotužio sužinojome, kad seniai galvojama  apie savanorių įamžinimą, tik doviliškiai norėtų, kad jie būtų kilę iš  Dovilų apylinkės.    Realūs darbai galėtų  prasidėti apie  birželio mėnesį.  Doviliškiams  E. Lukoševičiaus stelos maketas su įrašytomis pavardėmis  netinka. Jie išsiaiškino, kad iš šešių savanorių,  du yra gimę kitose apylinkėse.  Paura Otto Pranas, Fridricho sūnus, kilęs iš Priekulės apylinkės, o Berenis Juozas, Juozo sūnus  iš Medsėdžių kaimo, kuris priklausytų Gargždų apylinkei.

Dovilų seniūnė irgi yra už savanorių įamžinimą.

Mums svarbu prisiminti lietuvius  iš Mažosios Lietuvos, kuriems Nepriklausomos  Lietuvos valstybės susikūrimas reiškė savo tapatybės atgavimą. Klaipėdos universitetas Nepriklausomybės dieną paminėjo vasario 14 d.. Ši mokslo įstaiga turi labai gražią tradiciją- Nepriklausomybės dieną minėti drauge su Vydūno mintimis, skirtomis atsikūrusiai Nepriklausomai Lietuvai. Vydūnas 1918 balandžio 10 d. Lietuvos tarybos pirmininkui parašė, jog jis mano, kad Lietuva bus viena iš žmogiškumo reiškėjų. Deja, šito žmogiškumo šiandien mums labai trūksta. Būtų puiku, kad drauge mažlietuviai su didlietuviais realizuotų Vydūno priesakus.