Kviečiame Lietuvos gyventojus pasirinkti aikštę, skverą, pasikviesti pažįstamus, kaimynus ir skaityti Justino Marcinkevičiaus eiles
Laikas ir kova yra amžini. Jie neturi pradžios ir pabaigos. Mūsų nebus, tačiau ir po šimto metų tęsis kova dėl valdžios ir galių.
Šiandien tenka stebėti pačią banaliausią kovą, kuri vadinasi 2024 m. Europarlamento, Prezidento ir Seimo rinkimai.
Politinė liberalų ir konservatorių kariuomenė jau daug metų ruošia ideologinius karius, t.y. rinkėjų armiją, kuri yra prieš komformizmą, už kategorišką desovietizaciją, už naują Lietuvos pilietį.
Manome, kad konservatoriams ir liberalams Justino Marcinkevičiaus asmenybė labai tinka mobilizuoti savo rinkėją. Nei iš šio nei iš to užpulti Poetą negalima. Todėl atsirado pretekstas – paminklas J. Marcinkevičiui.
Skaudi ir jautri tema Lietuvai yra okupacija ir kolaboravimas. XX a. lietuvių tautai teko patirti dvi okupacijas: sovietinę ir nacistinę. Okupuota tauta priversta kolaboruoti. Vieni, tapę Komunistų partijos, komjaunuolių organizacijos vadovais, buvo šimtaprocentiniai kolaborantai, o eiliniai ir kiti, kurie dirbo mokytojais, dėstytojais arba sporto komentatoriais, kalbėdami viešai savo auditorijai, turėjo šlovinti sovietų valdžios pasiekimus, - kolaboravo penkiasdešimt procentų, o darbininkai, kaimiečiai, kinkavę galvas, kad yra patenkinti esama valdžia,- kolaboravo apie dvidešimt procentų. Tik mirę nebekolaboravo su okupantais.
Lietuvos piliečius įskaudino, kad mažiau kolaboravę viešai paskelbė, jog turi teisę smerkti daugiau kolaboravusius. Dar nemaloniau, kai tie, kurie augo jau laisvoje Lietuvoje, ima mokyti tuos, kuriems teko gyventi sovietinės okupacijos laikmetyje.
Ši rinkiminė politinė kova aiškiai rodo, kad visuomenėje nusistovėjusios taisyklės, jog nesvarbu ar buvai komunistu, ar juo nebuvai, svarbu, kad buvai ŽMOGUMI, yra naikinamos ir bus nustatomos naujos. Jei esi liberalų ir konservatorių gretose, tai tau yra atleidžiama už kolaboravimą, o jei priešingoje politinėje stovykloje – pasmerkiamas, kaip neišlaikęs pilietiškumo egzamino.
Rinkimai yra privalomi ir politikų dalyvavimas yra būtinas. Laikas keičia politikų reklamuojamas vertybes, jos kinta. Šiandien konservatoriai su liberalais ir jų ideologijai pritariantys teigia, kad Justinas Marcinkevičius yra kolaborantas, kuriam nereikia statyti paminklo, o rytoj, t.y. praėjus dešimt ar dvidešimt metų jau kalbės kitaip, kad paminklo jis yra vertas.
Rinkiminis spektaklis tęsiasi. Liberalai su konservatoriais, valdančios partijos, pasikvietė valstybinę televiziją, kad paaiškintų Lietuvos gyventojams, kokie jie yra moralūs, atsisakę paminklo Vilniuje, o kiti politikai, kokie yra šaunūs, pasiūlę J. Marcinkevičiaus paminklą Širvintuose, Druskininkuose ar Kaune.
Todėl moralinės normos, visuomeninės nusistovėjusios taisyklės yra tautos prerogatyva , o ne politikų.
Renkamės ir kviečiame bendraminčius skaityti Justino Marcinkevičiaus eiles. Tai būtų padėka jam.
Klaipėdiečiai skaitys Atgimimo aikštėje rugpjūčio mėn 6 d. (sekmadienį) 15 val. Justino Marcinkevičiaus kūrybą.