2022 m. rugpjūčio mėn. 2d. asociacia „Klaipėdos žalieji“ pakvietė grupę klaipėdiečių į susitikimą su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu bei administracijos darbuotojomis. Prašyme dėl susitikimo buvo pateikti du klausimai. Pirmasis dėl Skulptūrų parko rekonstrukcijos, kertamų medžių skaičiaus. Miestiečiai liko nepatenkinti “Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos“ ( toliau – Želdynų komisija) darbu, kuris buvo vykdomas birželio mėnesį. Po Želdyno konisijos priimto sprendimo asociacija „Klaipėdos žalieji“ kreipėsi į nepriklausomą dendrologą dėl papildomos ekspertizės, ar tikrai reikia kirsti virš 400 medžių.
Šiek tiek informacijos, pastebėjimų iš Želdynių komisijos darbo. Stebint grupei klaipėdiečių 2022 m. birželio mėn. 17 d. Želdynų komisija susirinko į Skulptūrų parką įvertinti šalinamų medžių būklę. Miestiečiams buvo suteikta teisė išsakyti savo nuomonę dėl Skulptūrų parko rekonstrukcijos.
Mes, klaipėdiečiai, kai Želdynų komisija leido kiekvienam pasisakyti, prašėme reaguoti į vykstančius pokyčius, į klimato kaitą, į atšilimą. Negalima gyventi vakarykšte diena, t.y. įgyvendinti jau pasenusį projektą. Medžius reikia išsaugoti. Europos sąjungoje didžiosios valstybės, kaip Prancūzija didžiuojasi, jog miestuose atgaivina miško parkus. Klaipėda taip pat gali didžiuotis, kad miesto centre turi miško parką.
Gėda klausytis, kad priežastis kirsti sveikus medžius yra erdvių atvėrimas, t.y. geresnių sąlygų sudarymas likusiems, nenukirstiems medžiams. Kita sveikų medžių naikinimo priežastis yra ta, jog naikina sovietinį , kurį galima įvardinti kaip Alfonso Žalio, palikimą. Šių dienų Klaipėdos miesto valdžia atstovaujama Administracijos direktoriaus G. Neniškio, ištikrųjų, teigia, kad vadovaujasi priimant nutarimus ne miesto istorija, ne memelenderių priimtais sprendimais dėl neveikiančių kapinių, bet atvežtine kaimo kapinių tradicija.
Skulptūrų parke kapinės buvo veikiančios iki 1959 metų. Po karo čia dar apie 15 metų laidojo klaipėdiečius. Atidarius naujas kapines už Joniškio gatvės , senosios, tapusios neveikiančiomis, buvo paverstos parku. Parką kapinių vietoje įkūrė ne todėl, kad A, Žalys barbaras, kapinių naikintojas, o dėl to, kad deklaravo jog žinojo ir pritarė 1818 m. Klaipėdos miesto garbingų žmonių priimtam sprendimui – kapines paversti parkais. Memelio miesto užpildytos kapines tapdavo sodais, skveras ar gimnastikos aikšte.
Kodėl XXI amžiuje nutarė atgaivinti XIX a. -XX a. miesto kapines, atkurti kapinių takus, kapinių tvorą? Manome, kad vienintelė priežastis, kad tie kurie užsakė Skulptūrų parko rekonstrukcijos projektą nesidomėjo ir neskaitė Memelio miesto istorijos. Tiek išėjusiems klaipėdiečiams, tiek šiandien gyvenantiems Klaipėdoje savo projektu tėškė lyg skuduru, atseit, mes , valdžia, į Klaipėdos kapinių kultūrą įnešime savo pseudotradicijas.
Johanas Zembrickis, aprašydamas Klaipėdos miesto XIX amžiaus istoriją, o tiksliau Skulptūrų parke buvusias kapines, akcentavo, kad „ iš anksto buvo nuspręsta kapines apsodinti medžiais, dėl kurių kruopščiai prižiūrimos kapinės tapo ramiu, poetišku, ūksmingų gojeliu, kuriame pavasarį suokia lakštingalos, kukuoja gegutės ir kiti giesmininkai.“
Laikas buvusiose kapinėse išsaugojo ramybę ir poetiškumą, ūksmingą medžių sankaupą. Visa tai bus sunaikinta, nes bus statoma kavinė, vaikų žaidimo aikštelė, krepšinio aikštelė, kertami medžiai, nes seni, negražūs ir trukdo sukurti erdves.
Kodėl atsisakė paprastojo parko sutvarkymo? Neatnaujino senus takus, suoliukų remontą ir nudžiūvusių, negyvybingų medžių kirtimą? Matyt tik todėl, kad miesto istorijoje įsirašytų, kaip siekiantys išsityčioti iš Klaipėdos istorijos, antikultūrininkai.
Birželio mėn. 20 d. įvyko sekantis Komisijos apsilankymas Skulptūrų parke. Mes, kurie stebėjome Komisijos darbą, girdėjome pirmininkės R. Javaitienės apsižodžiavimą su dizaineriu Kęstučiu Mickevičiumi. Nepraėjus nė pusvalandžiui po incidento, į parką prisistatė lakuotais batais konservatorių desantas, kuriems K. Mickevičius aiškino, jog savivaldybės veikėja ignoruoja projektą, jog Klaipėdos miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus atsivedė tautą, rinkėjus . Gaila, kad K. Mickevičius nepaminėjo, jog Vaitkaus tauta skaito Johano Zembrickio „Klaipėdos istoriją“, o Klaipėdos kultūrininkams užtenka žinoti, jog A. Žalys blogietis, sunaikinęs XIXa. – XX a. kapines, kurių fragmentus, o tai takelius, tvorą, kapinių vartus atkurs. Šis faktas tik dar kartą įrodė atskirtį tarp naujųjų klaipėdiečių, kuriems antikultūrininkai yra autoritetas ir taip pavadintą Vaitkaus tautą. Klaipėdos Konservatorių partijos skyrius drauge su K. Mickevičiumi R. Javaitienę pastatė į vietą, o iš Vaitkaus tautos, kuri įgrįso, nes skaito J. Zembrickio istoriją, domisi Europos naujienomis dėl klimato pakitimo, tinkamai pasišaipė, kad iš nukirstų medžių gausis daug gerų lentų.
Birželio 20 d., po pietų Želdynų komisija vertino medžių būklę, kuri randasi arčiau provoslavų cerkvės. Tai ką pamatė, juos šokiravo, – ant tiesiamo takelio gerai išlikusio karsto kampas. Pasirodo, kad neturi jokių brėžinių palaidotų tarybiniais laikais, todėl takelis ir yra tiesiams per karstus.
Dėl ko reikėtų šį Skulptūrų parko niokojimą stabdyti nuo „garbingų kultūrininkų“? Dėl kapaviečių ardymo. Dėl uosių. Klaipėdos parke jų, kaip mums aiškino, yra per daug. Paklausus, kiek parke yra uosių. Atsakymas, kad nežino, kiek jų auga. Europos uosius yra užpuolusi labai agresyvi liga. Nėra priemonių su ja kovoti. Kol kas nežinoma, kas ir kaip šią ligą pernešė. Ligotus uosius išgelbėti negalima, juos belieka tik iškirsti. Kokia būklė Klaipėdos parke augančių uosių ? Normali. Filmuotoje medžiagoje girdime, kaip Gediminas Pocius siūlo palikti uosį, bet pašalinti klevus, egles, kurios paprastai auga drauge, šalia. Uosis – ekologiškas medis, auga gana įmirkusiose žemėse. Medžiai, kurie auga šalia sukuria ūksmingą žemės paviršių, laikosi drėgmė. Ar iškirtus šalia esančius medžius pagerės sąlygos uosiui, nykstančiai medžio rūšiai ar, atvirkščiai, saulėtos erdvės neišdžiovins žemę? Ar uosio kaimynų: klevų, eglių nukirtimas netaps šių medžių mirties priežastimi? Ar naujų takelių nutiesimas, šaknų pažeidimas – neišnaikins šiuo metu ypač saugotinus uosius? O uosius, kurie auga šalia Simono Daukanto gatvės, visus iškirs, nes trukdo būsimai tvorai.
Po medžiais neauga aukšta žolė, vaikščiojome samanotu kilimu, kurioje negali veistis erkės. Todėl toks paklotas yra Dievo dovana. Kodėl jį nutarė sunaikinti ir atverti erdves, galimai erkėms veistis.
Kodėl K. Mackevičiaus prižiūrimas parko rekonstrukcijos projektas , kuris pasenęs, neatitinkantis šiuolaikinių reikalavimų, nėra stabdomas? Ar jau toks galingas yra konservatorių desantas, kad bus įgyvendintas pasenęs projektas, nereaguojantis į klimato kaitos pokyčius, išsityčiojęs iš tarybinio periodo palaidotų klaipėdiečių, išniekinęs memelenderių istorinį testamentą - kapines paversti parku.
Memelenderiai, kurie gyveno XIX a., kaip rašo J. Zembrickis, kai dar buvo kapinės, gailėjosi kiekvieno medžio, kuris buvo nukertamas.
Mes, kurie gyvename XXI amžiuje turime aiškiai deklaruoti, jog tęsiame memelenderių mums paliktą destamentą, kurį paviešino J. Zembrickis ir taip pat gailime kiekvieno medžio ir tikimės, kad nepriklausomas ekspertas dendrologas, kuris atvyks į Skulptūrų parką rugpjūčio mėn. padės juos išsaugoti.