Klaipėdiečiai renkasi kiekvieno mėnesio 17 d. į Atgimimo aikštę. Jie atsineša plakatą „Ar dar gyva Deimantė?“ Grupė ištikimų mergaitės rėmėjų atėjo ir 2023 m. sausio mėn. 17d.
Valdžia, kuriai į pagalbą atskubėjo sisteminė žiniasklaida, aiškino, kad jokios pedofilijos nebuvo, tai šeimos problema. Buitiniam konfliktui išspręsti nesamdo brangiausią advokatą, nepajungia įtakingus laikraščius, įvairias valstybinės institucijas, teismus . Apsimelavusi valdžia slepia savo niekingus darbus. Ar galima tai užmiršti? Ar galima atleisti tiems, kurie fabrikavo melą? Ar galima susitaikyti ir toleruoti patyčias? Visa tai tauta išgyveno per Garliavos skandalą.
Mūsų valdžia nesikeičia, ji lipa ant to paties grėblio ir talžo patyčiomis visus, kurie reikalauja ne išskirtinėms grupėms teisingumo, bet tautai, jos išlikimui. Tyčiojasi iš tų, kurie skelbia Augustino žodžius, kad „valstybė be teisingumo tėra tik vagių ir plėšikų gauja“ Visi, kurie prieš 10 metų, nepritarė valdžios naudotoms susidorojimo priemonėms buvo vadinami „patvoriniais“. Šiandien Dainius Žalimas , kuris koordinavo ir prižiūrėjo teisingumą rašo „ prezidentinio, klerikalinio, maršistinio, vėgėlinio ir širinskinio tipo „konstitucijos žinovai“. Tada valdžia tyčiojosi iš vaikų teisių, šiandien iš šeimos institucijos.
Amžina kova tarp gėrio ir blogio. Šioje kovoje negalimas fizinis susidorojimas, nes taip galima prisižaisti ir iki diktatūros. Garliavos įvykiai tai valdžios galių nebaudžiamumo demonstravimas, kuris šiandien peraugo į valdžios puolimą ir siekį susidoroti su šeimos institucija.
Prieš 10 metų susidorojo su Drąsiumi, Kedžio gimine ir žmonėmis, kuriems buvo brangi Deimantė. Užmiršti, atleisti negalima, atėjome į Atgimimo aikštę su plakatu, su klausimu „ Ar dar gyva Deimantė“