Ponia Indrė Makaraitytė straipsnį „Paminklas žydšaudžiui Ukmergėje – dviveidystės, neįgalumo ir realybės simbolis“ paviešino jau prasidėjus savivaldybės tarybų narių ir merų rinkimams. Manome, kad jos rašinys - tiesioginis spaudimas Ukmergės merui, kuris , pagal ją „ per silpnas, kad išvis turėtų kokią nors aiškesnę poziciją…“.
Ukmergiškių argumentus, kuriuos dar 2016 metais paviešino žurnalistas Antanas Ališauskas, kad Juozas Krikštaponis nedalyvavo civilių, žydų ir karo belaisvių žudynėse Baltarusijoje I. Makaraitytė vadina fanatikų kliedesiais.
Indrė Makaraitytė savo straipsnyje paviešino JAV ambasadoriaus Lietuvoje laišką. Ponas ambasadorius su savo eiliniu raštu galėjo palaukti savivaldybės rinkimų pabaigos. Jis to nepadarė. Štai ką rašo: „Kaip ir 2021 m. laiške jums, dar sykį jūsų prašau pagerbti Holokausto aukas Ukmergėje pašalinant memorialą žinomam nacių kolaborantui Juozui Krikštaponiui. Istoriniai tyrimai labai aiškiai parodo, kad J. Krikštaponis dalyvavo masinėse žydų žudynėse Lietuvoje ir Baltarusijoje.“ JAV Ambasadorius eilinį kartą rašo netiesą. Jo teiginiai yra paimti iš NKVD tardytojų, kuriuos vėliau Komunistų partija pasiuntė dirbti istorikais Eusėjaus Rozausko ir Boleslovo Baranausko bei dar vieno jų kolegos Kazio Rukšėno pateiktos sovietine ideologija surašytos Holokausto istorijos. Būtent šių NKVD tardytojų darbai yra išversti į anglų kalbą ir prieinami amerikiečiams. Lietuvos istorikai Alfredas Rukšėnas, Zigmas Vitkus, Mindaugas Pocius, Vytautas Bruveris, Nerijus Šepetys buvo pakviesti į radio laidą, kurią vedė Aurimas Švedas. Laidoje neišgirdau jokio istorinio naratyvo, o tik kaltinimai, jog nesame humanistai ir t.t., nes nesutinkame nukelti paminklo J. Krikštaponiui.
Reikia konstatuoti, kad ši Lietuvos istorikų grupė neigia teisingą lietuvišką naratyvą ir laikosi sovietinio melagingo naratyvo. Gal vis tik išvadintiems „fanatikams“ istorikai paiškins, kodėl ištirtoje istorinėje medžiagoje nėra paviešintas Lietuvių nacionalistų partijos kreipimasis į Vokietijos Reicho vadovybę: „ Iš Lietuvos teritorijos išvykusiems batalionams pavedama Lietuvą ir lietuvį žeminančios užduotys – Gudijos žydų ir civilių, rusų belaisvių šaudymas ir korimas. Jeigu lietuvių karininkai atsisako šaudyti, juos pačius grasoma sušaudyti“ Kai nuvykę į Gudiją ir sužinoję, jog teks kariauti ne su raudonuoju maru, ne valyti miškus nuo šio tautas naikinančio gaivalo, tai jau 1941 m. spalio 10 d. pasitraukė 52 asmenys. Gal atsakys tie šaunūs istorikai, kodėl NKVD apklausose 1948-1949 , kai buvo tardomi antro būrio kariai savo vadu nurodė Nikodemą Reikalą? Kodėl nebuvo paminėtas Juozas Krikštaponis? I. Makaraitytės fanatikais išvadintiems aišku kodėl antro būrio kariai per tardymą savo vadu mini N. Reikalą, nes tarp grįžusių į Lietuvą buvo ir J. Krikštaponis. Todėl tik 1961 m. ir 1980 m. tardomieji prisiminė J. Krikštaponį, nes to reikalavo sovietinis Holokausto surašytas naratyvas – šmeižti reziztencinės kovos dalyvius.
Lietuvos istorikai, manome, jog vadovaujasi sovietiniu Holokausto naratyvu, nes neatsakė Lietuvos „fanatikams“, ar Kazys Rukšėnas, kuris buvo vienas iš sovietinio istorinio melo kūrėjų yra LGGRTC istoriko Alfredo Rukšėno tėvas? Jei tai sūnus, tai A. Rukšėno atlikti tyrimai, kuriuos jis pirmas ir paviešino, t.y paskelbė, kad J. Krikštaponis dalyvavo žydų ir karo belaisvių žudynėse, tėra sovietinio naratyvo apie Holokaustą tęsinys. Įdomiai atsakė istorikas Mindaugas Pocius, kai J. Krikštaponio „fanatikai“ klausė, kodėl antro būrio kariai , kuriuos apklausė NKVD 1948-1949 metais minėjo tik būrio vadą N. Reikalą. Pasirodo todėl, kad antro būrio vadai savo pareigas vykdė pakaitomis. Žodžiu „pakaitomis“ galima apkaltinti kiekvieną, kurį norime arba kurį reikia.
Tie patys istorikai apsimetė, kad nežino apie Lietuvos nacionalistų partijos išsakytą poziciją dėl to, kad lietuvius pasiuntė žudyti bei dėl dezertyravusių karių iš Impulevičiaus bataliono.
Šiandien, kada karas vyksta Ukrainoje sovietinės istoriografijos platinimas apie Holokaustą yra nusikalstama veika, nes Putino motyvai denacifikuoti Ukrainą yra ištraukti iš sovietinio Holokausto naratyvo skirto šiai šaliai.
Manau, kad JAV ambasadoriaus Lietuvoje laiškas, kuris pasirodė jau prasidėjus rinkimams, yra atviras ir gėdingas kišimasis į savivaldos rinkimus.
Visi puikiai supranta, kad Ukmergės merui tenka atlaikyti didžiulį spaudimą, kurį aiškiai deklaruoja grupė istorikų, valstybinės žiniaskalidos atstovė I. Makaraitytė, Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir sunkiosios politinės technikos dalyvis – JAV ambasadorius. Manome, kad šios antivalstybines grupes tikslas įtakoti rinkėją, kad meras, kuris vadovaujasi tautinėmis, lietuviškomis, nemelagingomis nuostatomis, būtų rinkimų keliu pakeistas į kitą merą, galimai neturintį savo įsitikinimų ir tarnaujantį Kremliniam Holokausto naratyvui. Tada ir būtų nukeltas J. Krištopaičio paminklins akmuo.
Manau, kad JAV ambasadoriui kištis į Ukmergės rajono savivaldybės priimamus sprendimus ir juos reikalauti keisti yra gėdingas užsiėmimas.
Esu kandidatė nuo Tautos ir teisingumo sąjungos ( tautininkai, centro partija). Šį tekstą sukūriau ir paskelbiau pati.