2012 m. gegužės mėn. 17d. 240 policininkų su anstole, advokatu ir Laima Stankūnaite, užėję Garliavoje į privačią valdą, įvykdė teismo sprendimą.
Piliečiai, susirinkę kieme, tūkstančiai sėdėjusių prie televizorių buvo pašiurpę nuo neteisingumo ir pasipiktinę mažos mergaitės išnešimu į mirtį.
Thomas Jefferson trečiasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas (1801–1809), pagrindinis Jungtinių Valstijų nepriklausomybės deklaracijos autorius yra pasakęs: „Kuomet neteisybė tampa įstatymu, pasipriešinimas tampa pareiga“.
Lietuvoje teismai priima sprendimus, kurie aiškiai sako, kad neteisybė tapo įstatymu. Gyventi su tokiais teismo sprendimais, kurie šiandien priimami valstybės vardu, yra žema, gėda, nemalonu. Žmonės išeina kiekvieno mėnesio 17 dieną pasakyti, kad nesutinka gyventi šalyje, kur neteisybė tapo įstatymu. Jie turi vienintelį prašymą – parodykite, kad vaikas yra gyvas, kad ją kaip liudininkę nepavertėte daržove ir nesunaikinote.
Puikiai suprantame, kad tie, kurie priėmė teismo sprendimus, kad vaiką grąžinti motinai, tie, kurie reikalavo paskelbti, kad mergaitės tėvas užspringo lapu, supranta, kad pasikeitus valdžiai gali tekti atsakyti už neteisėtus sprendimus ir jie gali netekti postų.
Artėja rinkimai ir pedofilų klanas darys viską, kad išliktų jų įvesta politinė ir teisinė betvarkė. O ką darysime mes, kurie jau šešis metus reikalaujame teisingumo? Mes esame jėga, nes žinome ko norime, turime moralinių lyderių, tačiau mūsų silpnumas – neturime moralinių lyderių sąjungos. Dar yra laiko, dar galime paprašyti jų, kad sudarytų moralinių lyderių tarybą, kuri nuspręstų, kas galėtų būti prezidentu, kas galėtų savivaldybėse pakeisti ilgamečius valdančiuosius.
Pasikeitus esamai korumpuotai tvarkai, būtų peržiūrimos rezonansinės bylos ir didžiulė tikimybė, kad sužinotume, ar mergaitė gyva.
