LIETUVOJE KRANTOTYROS MOKSLAS BUVO, BET DABAR NĖRA
(septynis metus aiškinu, kaip privalu apsaugoti Baltijos pajūrį, deja, aferistai smėlio pilstytojai smėliu yra užpylę valdžios žmonių akis ir smegenis, o kišenes atitinkamai prikimšę pinigais…Niekas tuo nenori tikėti, bet 2017 metų audra akivaizdžiai įrodė kas vyksta Palangoje. Vietoje tų tūkstančių smėlio maišų, kurie po didesnės audros vėl bus nunešti į jūra už tuos pačius pinigėlius buvo galima pastatyti bangolaužius ir ramiai gyventi. Bet, kaip sako Rimvydas Valatka, durnumui ribų nėra…)
Po to, kai mirė akademikas, profesorius Vytautas Gudelis (laisvai kalbėjęs angliškai, lenkiškai, vokiškai ir rusiškai), buvęs Šiaurės Europos krantų komisijos viceprezidentas, o 1961 m. Varšuvoje tapęs Tarptautinės sąjungos kvarterui tirti (INQUA) nariu, vėliau INQUA komisijos Šiaurės Europos krantinėms linijoms ir geodezininkų sąjungos Holoceno komisijos nariu, krantotyros mokslas Lietuvoje numirė kartu su akademiku.
Vytautas Gudelis buvo kviečiamas dalyvauti įvairiose TSRS ir Vakarų Europos šalių mokslo organizacijų veiklose ir programose. 1992 m. Upsalos universitetas suteikė V. Gudeliui garbės daktaro vardą, 1994 m. jis buvo paskelbtas tarptautinio fondo Via Baltica premijos laureatu, 1995 m. išrinktas Europos Sąjungos Krantų apsaugos asociacijos (EUCC) garbės nariu.
Lietuvoje mažai kas girdėjo, kad V. Gudelis buvo įkūręs naują Krantotyros laboratoriją, kuri, deja, vėliau buvo sunaikinta ir daugiau Lietuvoje niekas apie krantotyrą nežino ir neišmano.
Kiekvienas lietuvis, pabuvojęs Anglijos pietinėje dalyje (Brighton), pajūryje matė bangolaužius, išdėstytus kas 100 metrų, kad išplatėtų smėliniai pliažai, užtat čia galima maudytis ir esant dideliam bangavimui.
Vien tik Lietuvoje pliažus valdo niekšingi sukčiai smėlio pilstytojai su jų papirktu geologu Nerijumi Blažausku, kuris nėra krantotyrininkas, o korumpuotas „mokslininkas“, dirbantis vogto karjerų smėlio pilstytojams pajūryje arba piročkinai, kuriems svarbiausia pardavinėti gelbėjimo liemenes, o ne rūpintis skęstančiųjų gelbėjimu, ypač kai pajūryje be banglaužių po kiekvieno didesnio bangavimo susidaro pavojingos gilios duobės.
Po karo radau 1923 metų Mėmelio gelbėtojų stoties instrukciją, kur buvo išaiškinta kaip susidaro prie jūros pakrančių duobės: jūros srovės teka tik iš pietų į šiaurę, o kai pučia šiaurės ir šiaurės vakarų vėjai (suominis), susidariusios bangos su jūros srove suformuoja verpetus ir tie išplauna duobes kartais net prie pat kranto. Besimaudantys gali į tą duobę įkristi arba prie kranto, arba eidami sekliu atabradu lygiagrečiai su krantu. Kai tebėra bangavimas, verpete susidariusi stipri srovė pasigauna žmogų arba net gelbėjimo valtį ir ima nešti į jūrą. Tai srovei priešintis nereikia, nes ir pačiam geriausiam plaukikui, ir net 6 vyrų gelbėjimo valties įgulai gali neužtekti fizinių jėgų grįžtant į krantą kovoti su srove, nepanikuoti ir taupant jėgas leisti nunešamam toliau į jūrą, kur srovė neteks savo galios ir toliau dešinėje bangos patį žmogų ar gelbėtojų valtį priplaks prie kranto…Taip pat aprašoma, kad Melnragės skenduolius jūra nuneša iki Girulių arba Karklininkų, o nuskendusiųjų Nidos pliaže reikia ieškoti ties Preila arba Pervalka…
Jei Lietuvos, ypač Klaipėdos „mokslininkai“ už ubago išmaldą tarnaujantys besąžiniams vagims smėlio pilstytojams turėtų nors kiek garbės ir orumo, Šventosios uostas jau galėjo mažiausiai dvidešimt metų būti antruoju Lietuvos uostu. Tam iš abiejų į uosto įplaukimą ilgųjų bangolaužių (molų) pakrantėse reikėjo tik sukalti medinius polius arba sukrauti betoninių žinginių (angliškai – Tetrapod blocks) bangolaužius (molus), globiančius jūros plaunamą smėlį. Kas šito nesupranta, atsakingai pareiškiu, – yra arba Lietuvos priešas, arba už pinigus tarnauja užsienio uostų savininkams.
Štai dar Jums 2015 metų sausio mėn. vaizdeliai iš Italijos Kalabrijos regiono Paolo kurorto, kurio 17 tūkstančių gyventojų iš savo pačių surinktų lėšų nykstantį lengvai nuplaunamo vulkaninio pilko smėlio pliažą apsaugojo nuo audrų išplovimo ir net akivaizdžiai padidino. O tuo pačiu padėjo augti bei plėtoti tarptautinį turizmą į savo išskirtinio vulkaninio gydomojo smėlio kurortą… Išvada: per dvidešimt penkerius metus Klaipėdos, Palangos ir Neringos valdininkai nesugebėjo, nesugeba ir jau nebesugėbės rūpinti ne tik piliečių, bet ir savo gyvenimu. Matyti, kad jiems rūpi bet kokiais būdais gauti pinigų tik sau ir kuo greičiau, o po to kaip galima sparčiau ir toliau išvykti iš Lietuvos, – juk ne be reikalo visokie daukšiai ir buvę merai perkasi vilas prie Juodosios jūros Bulgarijoje arba Ispanijoje…
DAR KARTĄ KARTOJU – PAJŪRIO GYVENTOJAI TURĖTŲ ĮSISĄMONINTI, KAD BALTIJOS JŪRŲ SROVĖS LIETUVOS PAJŪRYJE TEKA IŠ PIETŲ Į ŠIAURĘ, O PLIAŽŲ SMĖLIO IŠPLOVIMAS PRASIDEDA TADA, KAI PUČIA ŠIAURINIS ARBA ŠIAURĖS VAKARŲ (SUOMINIS) VĖJAS IR PALEI PAKRANTĘ SUSIDARĘ SŪKURIAI, VERPETAI PASIGLEMŽIA PLIAŽŲ SMĖLĮ IR IMA JĮ NEŠTI Į JŪRĄ.
Iš Švedijos akmenų sukrautas Klaipėdos uosto vartų prielipas, kuris buvo neapgalvotai ir neišmanant jūros srovių susidarymo ir įtakos krantams buvo nukreiptas į pietus, Melnragei atnešė tūkstančius metų neregėtas nelaimes - audrų padariniai Melnragės paplūdimiuose matosi akivaizdžiai. Prie Šiaurinio molo bangų mūšose susidarę verpetai išplovė pusantro kilometro ilgio ir 50 metrų pločio Melnragės pliažą. Pats įdomiausias dalykas, kad šio akmenų prielipo autorius yra užslaptintas ir patraukti jį teisminen atsakomybėn neįmanoma.
2011 metų audra iš po Melnragės toliašaudžių pabūklų įrenginio, kuris iki 2011 metų buvo 50 metrų nuo bangų mūšos, pakitusios srovės išplovė smėlį ir keliolika tūkstančių tonų sverianti tvirtovė pakibo ore
Jau kelioliką metų aiškiai visiems matyti kas atsitiko ir kasmet atsitinka su Palangos pliažu, kai buvo nuardytas Palangos tilto bangolaužis (molas), o akmenys panaudoti Palangos vilų pamatų statybai.
Dabar apie Šventosios uostą: Šventosios uosto buvimas nuo viduramžių trukdė lenkams, vokiečiams ir švedams, net rusams.
Keli šimtmečiai aiškiai įtikino, kas atsitiko Šventosios uostui, kai Šiaurės karo metu 1701 m. devyni Švedijos karo laivai užvertė įėjimą į Šventosios uostą akmenimis ir išardė Šventosios uosto bangolaužius (molus), tam, kad Šventosios uostas nekonkuruotų su Švedijos uostais.
Paliktas buvo tik pietinis bangolaužis (molas) tam tikslui, kad lietuviai niekada negalėtų atstatyti Šventosios uosto, kad likęs pietinis bangolaužis (molas) glaustų, kauptų prie savęs audrų bangų nešiojamą smėlį prie Šventosios upės žiočių, sudarytų seklumas ir į Šventosios upės žiotis galėtų įplaukti tik mažos valtelės.
Šventosios uostą atnaujinti tarėsi dar XVIII a. lenkai ir lietuviai, bet nepavyko. Carinės rusų valdžios norai 1891 m. įsteigti Jūros mokyklą ir tuo būdu palaikyti Šventojoje jūrinę dvasią taip pat liko tik norais.
1921 m. Šventosios uostas, arbitražo keliu nustatant Lietuvos ir Latvijos sieną, perduotas Lietuvai. Tuomet 1922-1930 m. aktyviai vyko ,,žvejų ir mažos prekybos“ Šventosios uosto statyba, užnašų nepraleidžiančių molų statyba ,,iš vietos medžiagų – akmens ir medžio“.
Dar 1876 m. statyta žemseme ,,Klaipėda“, kurios našumas 60 m3/val., 1927 m. vykdyti ,,žemės sėmimo“ arba gilinimo iki 2-3 m darbai, tačiau užbaigti tik 1930 m. O 1927-1930 m. vystyta ne tik infrastruktūra, bet ir kopų sutvirtinimai karklais, kelių, jungiančių uostą su Palangos-Liepojos keliu, statyba. Šio laikotarpio statinių, nors ir paveiktų gamtinių jėgų, yra išlikę.
Vaizdai iš palydovų rodo kaip vyksta smėlio nešimas iš jūros prie Šventosios upės žiočių, kai pučia suominis (šiaurės vakarų) vėjas. Manau reikėtų Lietuvos Vyriausybę ir Seimo narius, pajūrio valdininkus, verslininkus ir pseudo mokslininkus išmokyti dirbti kompiuteriu, tada jie galėtų Žemės palydovų fotografuotais ir filmuotais kadrais patys stebėti kokie pokyčiai vyksta mūsų Baltijos jūros pakrantėse.Iš malūnsparnio darytos nuotraukos akivaizdžiai įrodė kaip suominis vėjas smėliu uosto žiotis užneša greičiau, nei jį išsemia žemsiurbė. Mūsų dienomis dronų pagalba būtų galima ir seimūnams, ir pseudomokslininkams įrodyti, kas iš tiesų vyksta prie Šventosios upės žiočių…
Be to ir naujas Šventosios uosto projektas yra sukurtas arba neišmanėlių, arba sukčių sukčiams. Pinigai už mulkinimui skirtą projektą jau pasidalinti. Tačiau didysis paradoksas slypi tame, kad šį uostą prieš kelis šimtmečius švedai išgriovė, o mūsų dienomis „Sweco Lietuva“„projektuoja“ Švedijai konkurencingą uostą?!!
Jeigu projektas būtų įgyvendintas ir būtų pastatyti projekte nurodyti bangolaužiai (molai), tai prie jo įplaukimo kanalo net po 3 balų audros susidarytų kalvos sunešto smėlio, o tada ir mažytis kateriukas į naują uostą negalės įplaukti…
Pažiūrėkime kaip švedų suprojektavo Šventosios uostą. Visų pirma jis yra suprojektuotas plokščiadugnėms, o ne kylinėms jachtoms ir nedideliems kateriams, o iš tiesų tik vandens motociklams. Šiaurinis bangolaužis (molas) yra orientuotas į pietus. Įplaukimas į uostą labai siauras, o pietinis bangolaužis molas yra ilgesnis, projektuojamas smėlio gaudymui. Pagooglinkit ir iš palydovų darytų nuotraukų pamatysite kaip esant suominiam (šiaurės vakarų) vėjui vyksta smėlio išplovimas ir sunešimas. Taigi, po vienos didesnės audros arba dvejų mažesnių audrelių įplaukimas į naująjį uosta bus visiškai užneštas smėliu. Kaip reikėtų projektuoti bangolaužius ir įplauką, galėčiau asmeniškai patarti.
Jei pažiūrėtumėte į Europos žemėlapį, tai Polšos (Lenkijos) uostai Gdanskas, Svinouiustė, Ustka, Ščecinas, Vokietijos uostai Rostokas, Vismaras, Liubekas, Kylis, Hamburgas, Bremenas, Emdenas ir kitų Europos šalių uostai yra įrengti ne prie upių žiočių, o toliau upės vagoje arba net upėse žemyno gilumoje.
Vien tik lietuviai, kuriems vadovauja iš gūdaus tamsaus žemdirbiško kaimo kilę ir žagrės rankeną neatplėšiamai įsikibę valdžios vyrai, niekaip nesugeba suprasti uostų reikšmės savo šalies ūkiui… Ekonominiais sumetimais naują giliavandenį uostą rekėtų projektuoti ir rengti Šventosios upėje, o ne jūroje prie pat žiočių.
Šventosios uosto projektas aiškiai įrodo, kad neatsižvelgta į Baltijos jūros sroves ir todėl Šventosios uostas jau net projekte yra pasmerktas smėlio užnešimui
P.S. Klaipėdos uostų direkcija jau sumanė ilginti Klaipėdos uosto įplaukos bangolaužius (molus). Prieš keliasdešimt metų, tvarkant bangolaužius (molus) už 300 milijonų litų buvo vežami akmenys net iš Švedijos. Kiek uždirbo švedai ir keli lietuviai niekas, nei STT, nei FNT, nei Generalinė prokuratūra nežino ir niekas žinoti nenori, bet Klaipėdos cemento gamykla bankrutavo negavusi nė vieno užsakymo betoninių žinginių-blokų gamybai (tuos blokus galite matyti įplaukos bangolaužių pradžios apsaugoje – tokie pirštuoti, angliškai – Tetrapod blocks). Šios gamyklos vietoje dabar stovi prekybos centras „Akropolis
Kaip jau minėjau, Lietuvoje nėra nė vieno krantotyros mokslininko, – yra tik neaiškūs tipai patys save įvardinę „hidrologais“. Deja, jie iki mūsų dienų dar neišmoko dirbti kompiuteriu, nes paguglinus galima pamatyti ir jau nepriklausomoje Lietuvoje suprojektuotą, ir jau įrengtą įplaukimą į Klaipėdos uostą. Čia atvira jūra eina iki pat uosto vartų. Ir tokia pasirinkta uosto vartų konfigūracija ne tik apsunkina nedidelių laivų įplaukimą ir išplaukimą iš uosto, bet įplaukti ir išplaukti didžiausiems krovininiams laivams yra ypatingai sunku bei pavojinga.
Ši uosto vartų konfigūracija yra aiškų aiškiausias kompetencijos stokos įrodymas, o atvirai kalbant, – kenkimas Lietuvos ekonomikai, kuris Klaipėdos uostą pavertė nekonkurencingu Baltijos uostu.
Klaipėdos uosto vartus būtina rekonstruoti taip, kad būtų pakeista laivų įplaukos kryptis, kad laivai posūkį darytų ne vartuose, o jau įplaukę į uostą. Taip pat Klaipėdos uostų vartų laivybos kanalas privalo būti platesnis ir gilesnis, kad laivai galėtų saugiai plaukti blogesnėmis oro sąlygomis.
Tai užkirstų kelią visokio plauko aferistams, siūlantiems statyti giliavandenį uostą prie Melnragės. Apie Klaipėdos uostą valdančiųjų aferas ir giliavandenį uostą Melnragėje bus atskiras straipsnis.
Jei dabar Klaipėdos uosto bangolaužių (molų) konfigūravimui, platinimui ir ilginimui būtų dedami betoniniai Tetrapod blokai, Lietuvos cemento ir betono gamyklos, žvyro karjerai turėtų milijardinius užsakymus, o visi be išimties Lietuvos žmonės gerai apmokamą darbą.
Be to, jeigu Lietuvoje būtų nors vienas protingas ir toliaregis verslininkas, suprantantis, kad vykstant klimato atšilimui vyksta visuotinė okeanų ir jūrų pakrančių erozija - pakrančių ir pliažų smėlio nuplovimai, galėtų uždirbti ne milijonus, o milijardų milijardus pinigų ir Lietuva galėtų tapti pati turtingiausia pasaulio šalimi.
Tas pat vyksta ir upėse, – net Europoje siaubingai padidėjus potvyniams, upės išeina iš krantų, keičia vagas, nuneša pastatus ir tiltus, nuplauna kelius, išgriauna pakrantes, uostus. Būtent jų apsaugai geriausiai tinka tik Tetrapod blokai.
VISAM PASAULIUI DABAR SVARBIAUSIAS DALYKAS YRA NEBRANGI VANDENYNŲ, JŪRŲ IR UPIŲ PAKRANČIŲ APSAUGA.
Polšos (Lenkijos)Helo nerijos pakrančių apsauga iš abiejų pusių, – taip turėtų būti apsaugota ir mūsų Kuršių nerija, Neringos miesto valdininkai, gamtos apsaugininkai, Apsaugos ministerijos klerkams būtina surengti ekskursiją į šią Helo neriją, kad ir pamatytų, ir suprastų kokia svarbi yra pakrančių apsauga
Visos be išimties Polšos (Lenkijos)Baltijos pakrantės, kuri yra bent dešimt kartų ilgesnė nei Lietuvos pajūris, gyvenvietės ir kurortai prie jūros yra apsaugoti mediniais poliais – bangolaužiais(molais). Būtų gerai, kad mūsiškiai save pasivadinę „hidrologais“ bei Neringos miesto, Klaipėdos ir jos rajono, Palangos kurorto ir Kretingos rajono klerkai pėsčiomis pereitų Polšos Baltijos pakrante nuo Mędzyzdroje iki Wladislawowo, savo akimis pamatytų, savo rankomis pačiupinėtų, kaip reikia saugoti Baltijos pakrantes ir pliažus.
Tik visiški neišmanėliai pila smėlį į pliažas, kad bangavimo sukelti verpetai ir srovės tą smėlį nuneštų per kelias valandas. O gal tai yra gerai apgalvota smėlio pilstytojų afera?…
Tradicinė vandenynų ir jūrų pakrančių apsauga mediniais poliais yra ypatingai brangi, nes tam reikia brangios medienos, brangios specialios plaukiojančios kalimo technikos, daug energijos, darbo jėgos ir daug laiko.
Jeigu Lietuvos verslininkai savo statomų bangolaužių (molų) iš lietuviškų betoninių Tetrapod blokų Baltijos jūros krantų apsaugai parodytų (pradėti reikėtų nuo Melnragės), kad tai yra pati efektingiausia, pigiausia ir greičiausia priemonė, nes betoninius žinginius galima plukdyti kur tik nori ir iš desantinių valčių krano pagalba iškrauti bet kokoje okeano ar jūros, net upių pakrantėje, bet kokiame gylyje.
Tada betoninių Tetrapod blokų gamybai būtų galima įdarbinti visus Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos žvyro karjerus, cemento, armatūros ir betono gamyklas…
Į Lietuvą atvykęs Prancūzijos klimatologas Laurentas Boppas, duodamas išskirtinį interviu portalui grynas.lt, paaiškino, kokias didžiausias klimato atšilimo pasekmes pajus Lietuva.
Prancūzų instituto Lietuvoje kvietimu mūsų šalyje apsilankęs L. Boppas teigia, kad Lietuvoje 2016 metų vasara gali būti dar karštesnė. Dėl klimato kaitos, pasak specialisto, tirpsta ne vien ledynai – didžiuliai pakitimai jaučiami ir amžino įšalo žemėje.
Kaip vieną iš neigiamų klimato kaitos padarinių L.Boppas įvardija kylantį vandenynų lygį. Ateityje prognozuojami potvyniai, dėl kurių gali būti užlietos salos ir netoli jūrų esantys regionai. Dėl to pabėgėlių skaičius, anot pašnekovo, dar didės.
„Klimato kaita padarys didelę žalą visų regionų žmonėms ir jų veikloms. Pavyzdžiui, Europoje viena iš bėdų bus jūros lygio kilimas. Dėl to padaugės potvynių šalyse, kurios yra netoli vandenynų ar jūrų. Per pastaruosius 100 metų bendras vandenynų pakilimas virš jūros lygio siekia 20 centimetrų. Yra nemaža tikimybė, kad XXI amžiuje vandenynų lygis pakils ne centimetrais, o visu metru. Galima įsivaizduoti, kokias problemas tai sukels infrastruktūroms. O pietinėms ir vidurio Europos šalims gresia didelės sausros, kurios naikins agrokultūrą“, – sakė klimatologas.
Ekspertas tikina, kad visos Vakarų Europos šalys pajus, ką reiškia dideli karščiai. Ne išimtis ir Lietuva.
„Dėl Baltijos jūros Lietuva taip pat patenka į rizikos zoną. Šios šalies neaplenks didelės karščio bangos vasarų metu. Lietuvos klimatas labai panašus į Prancūzijos, abiejose šalyse per pastaruosius metus vasaros buvo karštesnės nei įprastai. Itin didelės sausros Prancūzijoje buvo 2003 metais. Klimatologai mano, kad tokio galingumo karščio bangos pasireikš visoje Vakarų Europoje ateinančių metų vasarą. Žiemos taps taip pat šiltesnės, kas sukels neigiamų padarinių ekosistemoms. Lietuvoje turėtų pasikeisti rudens ir pavasario charakteristikos, tačiau nemanau, kad šie metų laikai išnyks“, – komentavo specialistas.
Nekalbu apie seimūnus, kurie metų metais perrenkami savo tautos genocidui ir korumpuoto „verslo“, naudingo tik atskirų asmenų, o ne tautos turtinimui.
Pagalvokite kas naudingiau: ar Klaipėdos „Akropolis“, milijardinius pelnus nešantis tik vienam namavičiui, ar šalia esanti betono gamyklą, kur galėtų dirbti ir milijonus uždirbti milijonai lietuvių…
Pagalvokite apie pokyčius: 1989 metų gyventojų surašymo duomenimis Klaipėdoje buvo 203 tūkstančiai gyventojų ir 40 klerkų savivaldybėje. Mūsų dienomis Klaipėdoje beliko tik apie 120 tūkstančių gyventojų, o savivaldybėje klerkų padaugėjo iki 500…
DAR KARTĄ KARTOJU, – LIETUVOS PAJŪRIO GYVENTOJAI, ATSIPEIKĖKITE!!!
Atsipeikėkite ir neleiskite mūsų dienų Klaipėdos uosto valdininkams (klerkams, tarnaujantiems Vilniaus ministerijoms patiems planuoti Klaipėdos uosto statybos ties Melnrage, nes pusę lėšų vis tiek susidės sau į kišenę, o tokio uosto statybą užprotestuos Europos Sąjungos gamtosaugininkai.
Naujajai vyriausybei ekonomiškiau, efektyviau ir greičiau būtų susitarti su Kinijos verslininkais ir kinams 99 metams išnuomoti teisę statytis giliavandenį uostą toliau už Kiaulės nugaros ir perdaryti įplaukimą į Klaipėdos uostą. O kad keltai netrukdytų laivybos Kuršių mariose, įpareigoti kinus būtinai statyti tiltą į Kuršių neriją iš gilinamo uosto ištraukto smėlio naujausiomis technologijomis 3D spausdintuvais.
Iš tiesų, jei mes norime turtingiau gyventi, kad mūsų žmonės nebėgtų į užsienius ieškoti darbo, nereikia bijoti nei žydų, nei kinų. Pažiūrėkite kokius milžiniškus darbus jie nuveikė JAV ir Anglijoje…
Antrą turistinių laivų (kruizinių, jachtų, katerių) giliavandenį uostą ne Šventosios upės žiotyse, bet toliau Šventosios upėje, kaip yra pastatytas Hamburgo uostas, galėtų statyti patys lietuviai. Ir kad Šventosios uostas nebūtų užnešamas smėliu, iš abiejų pusių mažiausiai kilometro ruožuose kas 100 metrų sukrauti Tetrapod blokų bangolaužius. Tada Lietuva turėtų du giliavandenius uostus, o sukčiams neliktų galimybės pasivogti milijonus Eurų…
VšĮ “Ekologinė Tėvynė” direktorius, Vincentas Sakas. Mob.tel. 8617 24338.
El.paštas: vsakas@gmail.com Melnragė, 2010. 01. 12